Maždaug 100 meteorito dalių buvo rasta Švedijos karjere vakaruose nuo Stokholmo. Visos meteorito dalys priklauso antrai pagal populiarumą meteoritų klasei – L chroniditams. Jų amžius siekia maždaug 470 mln. metų. Maždaug tuo metu Žemėje atsirado gausybė gyvybės rūšių, rašo newscientist.com.
Dabar Švedijos karjere dirbantys kalnakasiai surado meteorito dalį, kuri nepriklauso L chroniditams. Analizuodami mikroskopinius kristalus, Birgeris Schmitzas su kolegomis iš Lundo universiteto nustatė, kad rasto meteorito liekanos yra to paties laikotarpio, tačiau visiškai nežinomos mokslui.
Manoma, kad Žemėje nukritę meteoritai galėjo susiformuoti susidūrus dviem asteroidams tarp Marso ir Jupiterio.
Maždaug prieš 515 mln. m. Žemė patyrė evoliucinį nuosmukį. Įvairovė, kuri atsirado Žemėje per Kambro laikotarpį, išnyko ir ėmė rastis vos kelios naujos gyvūnų rūšys. Praėjus 25 mln. metų, Ordoviciano periodu, Žemėje ir vėl mistiškai suklestėjo gyvybė ir atsirado aibė naujų rūšių. Kas galėjo sukelti antrąjį gyvybės proveržį?
Iškastinių meteoritų liekanos rodo, kad anksčiau nukritusių meteoritų poveikis Žemei buvo dešimtis ar net šimtus kartų didesnis ir dažnesnis nei šiandien.
Manoma, kad Žemėje nukritę meteoritai galėjo susiformuoti susidūrus dviem asteroidams tarp Marso ir Jupiterio. Taigi L chroniditai, kurie Žemę bombardavo maždaug 10 mln. metų, galėjo atsirasti iš didesnio objekto.
Populiari mokslo teorija skelbia, kad intensyvus meteorų lietus, kurio liekanos rastos Švedijoje, išnaikino dalį iki tol egzistavusių gyvūnų rūšių ir atlaisvino ekologinę nišą bei sudarė sąlygas suklestėti naujoms. Tačiau iš kur atsirado mažesnis meteoritas, iki šiol buvo paslaptis.
Faktas, kad naujausia meteorito iškasena yra iš to paties periodo kaip ir chroniditai, suponuoja, jog tai yra to antrojo asteroido dalis, mano B.Schmitzas. Teorijoje iškeliama prielaida, kad didžioji dalis mažesnio meteorito per susidūrimą išgaravo. O atrasta tik maža naujo meteorito dalis teorijai neprieštarauja.
