Ir šunys, ir katės yra paragavę savo mirusių šeimininkų kūnų – tokių istorijų yra daugybė. Kad ir kokie draugiški bei lojalūs būtų mūsų augintiniai, visų pirma jie yra gyvūnai su savais išgyvenimo instinktais ir mėsos dorojimui pritaikytais dantimis. Tačiau Kolorado Mesos universiteto (CMU) mokslininkai vis tiek nustebo savo kūnų fermoje pastebėję porą bešeimininkių kačių.
CMU turi vieną iš kelių kūnų fermų JAV. Taip negražiai vadinamos tyrimų įstaigos, kuriose įvairiose sąlygose pūva tikri žmonių ir gyvūnų kūnai. Tai padeda mokslininkams tirti žmogaus kūno irimo procesą – šios žinios vėliau padeda nustatyti nusikaltimo vietose surastų aukų mirties laiką bei kitas aplinkybes.
Viskas prasidėjo 2017 metais, kai vaizdo įrašus peržiūrintys mokslininkai pastebėjo, kad prie vieno iš 40 tuo metu tyrimų centre buvusių kūnų atėjo katė. Ne šiaip atėjo – ėmė jį ėsti. Po kelių dienų į CMU kūnų fermą atėjo ir dar viena katė, kuri pasirinko kitą kūną ir taip pat ėmė jį doroti. Šios katės sugrįždavo kone kasnakt (viena lankėsi 35 naktis iš eilės), bet kaskart sugrįždavo prie tų kūnų, kuriuos ėsti jau buvo pradėjusios. Galiausiai katės kūnus paliko – greičiausiai jie buvo palikti dėl spartaus irimo.
Katės pasirinko minkštesnius rankų ir pečių audinius ir be problemų pasiekė kaulus. Kodėl kiekviena katė vis grįždavo prie to paties kūno? Mokslininkai nežino, tačiau katės yra žinomos, kaip maistui išrankūs gyvūnai. Įsitikinusios, kad mėsa yra saugi, jos tolimesnių paieškų nevykdė.
Ar reikėtų tuo stebėtis? Ir taip, ir ne. Viena vertus, katės yra plėšrūnės, o šios dvi pastebėto CMU mokslininkų tikriausiai dar buvo ir benamės. Žmonių kūnai joms – lengvai pasiekiamas maisto šaltinis. Kita vertus, katės yra medžiotojos, ne maitėdės. Tačiau tokį jų elgesį galėjo paskatinti tiesiog kitų maisto šaltinių trūkumas.
Bet jūsų katė jūsų neėstų, tiesa? Netiesa – tikrai suėstų. Jūs esate vienintelis maisto šaltinis savo katei. Jei jūs mirtumėte, gyvūnas liktų alkanas. Na, tiksliau neliktų, nes maisto šaltinis greitai pradėtų maitinti gyvūną ne specialiai jam skirtu maistu, o savimi.
Ir šunų šeimininkai neturėtų per daug pūstis – jūsų lojalusis augintinis su laiku greičiausiai taip pat imtų jus ėsti. Iš pradžių jis jus bandytų pažadinti baksnodamas šalta nosimi ar šokinėdamas ant jūsų krūtinės. Tada pabandytų švelniai įkąsti. O tada įkąstų ne taip švelniai ir jo emocinį prisirišimą pakeistų išgyvenimo instinktai. Reikia tik tikėtis, kad būsite miręs. 2015 metais buvo pranešta apie atvejį, kai šuo ėmė ėsti savo sąmonės netekusią šeimininkę – gyvūnas tiesiog supanikavo. Moteris vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė.
