Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 7d. 18:01

Titaniškas tyrimas: 1300 mokslininkų, 10 metų ir begalė žinių apie vėžio kilmę

Žmogaus prostatos vėžio histologinis vaizdas
123RF.com nuotr. / Žmogaus prostatos vėžio histologinis vaizdas

Dešimtmetį vykdytas didžiulio masto vėžinių darinių genetinių tyrimų projektas padėjo atskleisti kai kuriuos navikų susidarymo mechanizmus ir sukurti pagrindą veiksmingesniam ir geriau nutaikytam gydymui.

Projekte „Pan-Cancer Study“ dalyvavo daugiau kaip 1 300 mokslininkų visame pasaulyje. Jie ėmėsi didžiulės užduoties – nustatyti beveik 2 800 pacientų, susirgusių 38 atmainų vėžiu, genų sekas.

Atliekant šį darbą buvo padaryta virtinė naujų atradimų – pradedant vadinamųjų aktyvinančiųjų mutacijų, skatinančių ląsteles nevaldomai daugintis, vietos ir skaičiaus nustatymą, baigiant atskleistais stulbinamais panašumas tarp vėžinių darinių, aptinkamų skirtinguose audiniuose ir organuose.

Ketvirtadienį šie rezultatai buvo pristatyti daugiau kaip dviejose dešimtyse straipsnių, paskelbtų žurnale „Nature“ ir kituose leidybos grupės „Nature Research“ leidiniuose. Šis vėžio genetikos ypatybių tyrimas yra didžiausias ir išsamiausias iš kada nors atliktų.

VIDEO: Pan-Cancer Project yields comprehensive map of cancer genomes

„Įgiję žinių apie navikų kilmę ir raidą galime sukurti naujų priemonių ir terapijos metodų, kad anksčiau aptiktume vėžį, parengtume tiksliau nutaikytus terapijos būdus ir sėkmingiau gydytume pacientus“, – sakė projekto valdymo komiteto narys Lincolnas Steinas, kurio pranešimą paskelbė Ontarijo vėžio tyrimų institutas.

Viena pagrindinių šio tyrimo išvadų – jog vėžio genomai pasižymi didžiule įvairove, – sakė kitas valdymo komiteto narys Peteris Campbellas, dirbantis institute „Wellcome Sanger“.

„Labiausiai sukrečianti išvada – kiek vieno žmogaus vėžio genomas gali būtų skirtingas, palyginus su kito žmogaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Atlikus tyrimus buvo nustatyta tūkstančiai atskirų vėžio atvejų mutacijų derinių, taip pat daugiau kaip 80 procesų, lemiančių šias mutacijas. Kai kurie šių veiksnių yra susiję su amžiumi, kiti yra paveldėti arba susiję su gyvenimo būdu ir įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu.

VIDEO: The Pan-Cancer Project: EMBL scientists and collaborators talk about the Project

„Jaudinamos temos“

Vis dėlto šioje milžiniškoje įvairovėje tyrėjai įžvelgia „jaudinamų temų“, sakė P.Campbellas.

Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad kai kurių atmainų vėžio ankstyvasis vystymasis gali būti prasidėjęs dešimtmečiai iki nustatant diagnozę, kai kada – dar vaikystėje.

„Tai rodo, kad galimybių ankstyvoms intervencijoms langas yra daug platesnis nei manėme“, – pažymėjo P.Campbellas.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad mutacijų dėsningumai, taip pat informacija apie jų paveikiamas genomo sritis gali padėti nustatyti apie 1–5 proc. susirgimų vėžiu, kurių nepavyksta aptikti įprastomis diagnostikos priemonėmis.

Nustačius genomo seką kartais galima netgi patikslinti klaidingą vėžio atmainos diagnozę.

Dauguma ankstesnių DNR sekų nustatymo pastangų buvo sutelkta į maždaug 2 proc. žinomų baltymus koduojančių genų.

Tačiau atliekant tyrimą „Pan-Cancer Study“ buvo sekvenuojami ištisi genomai, todėl atrasta naujų vėžį sukeliančių aktyvinančiųjų mutacijų kituose 98 proc. DNR, vadinamuosiuose nekoduojančiuose genuose.

VIDEO: Why is the Pan-Cancer project so important?

Tyrėjai nustatė, kad įvairių atmainų vėžys gali pasižymėti didžiule mutacijų įvairove. Pavyzdžiui, tiriant kai kurias vaikams būdingas vėžio atmainas aptikta nedaug mutacijų, o kai kuriuose plaučių vėžio mėginiuose jų būdavo aptinkama iki 100 000.

Maždaug 5 proc. susirgusių vėžiu organizmuose neaptikta jokių žinomų aktyvinančiųjų mutacijų, todėl tikėtina, kad dar ne visos jos yra nustatytos.

„Didžiulis spektras“

Sekvenavimas padeda nustatyti daugelio tipų mutacijas – pradedant pavienių nukleotidų porų pokyčiais, baigiant didesnių genetinio kodo fragmentų įsiterpimais arba iškritimais (insercijomis arba delecijomis), galinčiais sukelti vėžį.

Taip pat buvo nustatyta, kad skirtingas kūno dalis paveikiančios vėžio atmainos tarpusavyje gali būti daug panašesnės nei manyta.

„Gali būti tam tikro tipo krūties vėžys ir prostatos vėžys, kurių aktyvinančiosios mutacijos yra panašios“, – sakė studijos bendraautorius Joachimas Weischenfeldtas, Kopenhagos universiteto profesorius adjunktas.

„Tai reiškia, kad prostatos vėžiu sergančiam pacientui gali būti naudingas tokio paties pobūdžio gydymas, koks galėtų būti taikomas krūties vėžiu sergančiam pacientui“, – sakoma jo universiteto paskelbtame pranešime.

Šio tyrimo išvadų praktinė nauda – kad jos gali padėti nustatyti sunkiai atpažįstamų atmainų vėžį ir parinkti specifiškesnį gydymą, remiantis tam tikros rūšies vėžį sukeliančiomis konkrečiomis aktyvinančiosiomis mutacijomis. Be to, tikėtina, kad bus sukurta diagnostikos metodų, leidžiančių anksčiau nustatyti besivystančius navikus.

„Suprantame, kad vėžys atstovauja didžiulio pokyčių spektro tolimajam galui“, – sakė P.Campbell.

„Jeigu sugebėtume perprasti veiksnius, veikiančius mūsų normalius organus mums senstant – kas skatina kauptis mutacijas, kas lemia vienų [ląstelių] klonų plėtrą ir kitų sunykimą, kokie gyvenimo būdo ypatumai iškreipia šią pusiausvyrą – tuomet galėtume galvoti apie būdus anksti įsikišti, siekiant užkirsti kelią nepagydomų atmainų vėžio išsivystymui arba jį sulėtinti.“

Atviros prieigos mokslinių straipsnių, aprašančių tiriamuosius darbus, kolekciją galite rasti žurnale „Nature“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT