Pasiryžimas atlikti pirmąją pasaulyje galvos persodinimo operaciją garsina chirurgą Sergio Canavero – jis tvirtina, kad sėkmingas bandymas su lavonais įrodo, kad jo planas bus sėkmingas.
Chirurgo teigimu, atlikto eksperimento rezultatai rodo, kad jo ir kolegų neseniai išvystyti metodai sujungiant nugaros smegenis, nervus ir kraujo ląsteles suteiks galimybes „sugyventi“ dviem skirtingiems kūnams. Jis taip pat mano, kad operaciją galima atlikti per 18 valandų – mokslininkai mano, kad tam, kad procedūra būtų sėkminga, ji negali vykti ilgiau.
Profesorius S.Canavero, apie planus persodinti galvą pradėjęs viešai skelbti jau prieš keletą metų, buvo radęs ir pirmą kandidatą tokiai procedūrai – juo turėjo tapti stipria raumenų degeneracine liga sergantis Rusijos pilietis Valerijus Spiridonovas, kurio galva turėjo būti iš pradžių užšaldyta, o vėliau prijungta prie fiziškai sveiko kūno. Tačiau šią vasarą V.Spiridonovas paskelbė, kad atsisakė tokios operacijos ir rinksis ne tokį radikalų gydymo būdą, o V.Canavero skelbė, kad turi naują pacientą savanorį iš Kinijos.
„Atlikta pirma galvos persodinimo operacija su žmonių lavonais. Kitas etapas – pilnas galvų sukeitimas tarp donorų su mirusiomis smegenimis“, - konferencijoje Vienoje skelbė medikas.
Anot jo, tai bus paskutinis žingsnis prieš formalų galvos persodinimą dėl medicininės būklės.
Chirurgas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad procedūra buvo sėkminga, tačiau tvirtino, kad informacija bus išplatinta artimiausiomis dienomis.
Kritika
Tiesa, nepaisant S.Canavero optimizmo, medikų bendruomenė į tokius planus žiūri su pasibaisėjimu. Mokslininkai įspėjo, kad pirmasis pacientas gali patirti kažką, kas yra „kur kas baisiau už mirtį“, kad bandant prisitaikyti prie savo naujojo kūno jis patirs siaubingas kančias.
Neuromokslininkas Deanas Burnettas leidiniui „The Guardian“ parašė griežtą straipsnį, kuriuo teigia, kad S.Canavero nieko panašaus į galvos persodinimą dar neatliko ir niekada neatliks – jis tvirtina, kad niekaip neįmanoma „sėkminga“ vadinti operacijos, jeigu pacientas dar iki jos pradžios buvo negyvas. Be to, buvo suabejota ir ankstesnių bandymų su gyvūnais sėkme – atliekant bandymą su beždžionėmis, persodintos galvos savininkė sąmonės taip ir neatgavo, bet grynai etiniais sumetimais dar 20 valandų buvo palaikoma jos gyvybė, be to, nebuvo sujungtas beždžionės nugaros smegenų kanalas, tad net jei ji ir būtų atsigavusi, nebuvo jokios kalbos apie kūno valdymą.
Taip pat D.Burnettas kritikavo ir S.Canavero eksperimentus su žiurkėmis, kuomet vienos žiurkės galva buvo persodinta kitai žiurkei – vis dar turinčiai savo galvą. Tad ir šios procedūros neuromokslininkas nenori vadinti transplantacija.
