Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 29d. 12:21

Vezuvijaus išsiveržimo vietoje surastos stiklu virtusios žmogaus smegenys

Sustiklėjusios smegenų liekanos
P.Petrone nuotr. / Sustiklėjusios smegenų liekanos

Italų mokslininkai nustatė vienos iš Vezuvijaus išsiveržimo aukų skelete aptiktų juodos sustiklėjusios masės fragmentų kilmę. Būdingų baltymų ir riebalų analizė parodė, kad tai – smegenys. Minkštieji žmogaus palaikų audiniai vitrifikuojasi (stiklėja) retai: lig šiol tokie atvejai buvo aprašyti tik su Antrojo Pasaulinio karo bombardavimų aukomis.

Vezuvijaus išsiveržimas pareikalavo beveik dviejų tūkstančių aukų ne tik Pompėjoje, bet ir netoliese esančiame Herkulaniume. Daugelio aukų palaikai vienaip ar kitaip išliko, tačiau dažniausiai archeologai aptinka tik atskirus kaulus. Minkštieji audiniai, įskaitant ir nervinį, išlieka gerokai rečiau. O konkrečiau, galvos smegenys dažniausiai muilėja – neuronuose esantys sudėtingi riebalai suskyla į gliceriną ir riebalų rūgštis, kurios ir sudaro muilo sudėtyje esančias druskas.

Pierpaolo Petrone iš Neapolio universiteto su kolegomis ištyrė dar praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje nedideliame kambarėlyje buvusio Herkulaniumo teritorijoje rastus palaikus. Žmogus gulėjo ant pilvo, veidu žemyn, tad, iš jo skeleto išliko tik krūtinės ląsta ir dalis galūnių. Kaukolės kaulai, manytina, kontakto su įkaitusiais vulkaniniais pelenais neatlaikė.

Ten, kur turėjo būti kaukolė, tyrėjai pastebėjo juodos stikliškos masės fragmentus. Kitose skeleto dalyse jų nerasta, kaip ir kitų aukų palaikuose. Mokslininkai spėjo, kad ši masė – vitrifikavęsi smegenų fragmentai, tai yra, sudegę aukštoje temperatūroje, suformuodami kažką panašaus į stiklą. Vitrifikacijos terminas dažniau naudojamas, kalbant apie akmens anglis: medžiai vitrifikuojasi maždaug 310-530 °C temperatūroje.

Siekdami patikrinti savo prielaidą, darbo autoriai ištyrė stikliškos masės molekulinę sudėtį. Jie aptiko kai kuriuos baltymus, būdingus nerviniam audiniui — vieną iš ribosominių baltymų, kineziną, mitochondrijose ATP skaidančio fermento dalį ir kitus cheminius nervinio audinio pėdsakus. Be to, masės spektrometru mokslininkai bandinyje aptiko riebalų rūgščių, kurių paprastai būna plaukų riebaluose — adipino ir margarino. Palyginimui, mokslininkai išanalizavo kitus to paties žmogaus kaulus, tačiau tokių riebiųjų rūgščių ten neaptiko. Nerado ir baltymų, kurie galėtų priklausyti gyvūnams ar augalams.

Taip tyrėjai patvirtino, kad juoda stikliška masė yra Vezuvijaus išsiveržimo aukos smegenų audinio liekanos. Tyrimo autorių vertinimu, temperatūra, kurioje įvyko vitrifikacija, buvo 470-520 °C. Lig šiol vitrifikuoti minkštieji audiniai būdavo dažniausiai aptinkami Antrojo Pasaulinio karo metu – pavyzdžiui, po Drezdeno bombardavimo – o archeologiniuose radiniuose smegenų vitrifikacijos aptikta nebuvo.

P.Petrone tyrimo ataskaitą publikavo žurnalas „New england Journal of Medicine“.

Technologijos.lt
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT