Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 23d. 15:05

Vos per dešimtmetį Grenlandijos ledynų tirpsmas paspartėjo keturiskart

Plūduriuojantis ledkalnis prie fiordo Grenlandijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Plūduriuojantis ledkalnis prie fiordo Grenlandijoje

Tirpstantys, jūros lygį keliantys Grenlandijos ledo masyvai 2013 metais nyko keturis kartus sparčiau nei 2003-aisiais, ir tai yra pastebima visoje Arkties vandenyno saloje, ne vien jos ledynuose, antradienį perspėjo mokslininkai.

„2003 metais per metus dingo 111 kubinių kilometrų ledo, o po 10 metų šis (metinis) skaičius išaugo beveik keturis kartus – iki 428 kubinių kilometrų“, – sakoma Danijos technikos universiteto (DTU) kosminių tyrimų laboratorijos pranešime.

Laboratorijos mokslininkai prisidėjo prie Grenlandijos ledo dangos pokyčių tyrimo, kurio rezultatai skelbiami JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

„Ledynų tirpime pastebima aiškių ir stebinamų pokyčių“, – sakė DTU profesorius Shfaqatas Abbasas Khanas.

Iki šiol Grenlandijos ledo skydo tirpsmas labiausiai pasireikšdavo salos šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje dalyje esančiuose ledynuose.

Tačiau 2003–2013 metais didžiausia dalis ledo buvo prarasta Grenlandijos pietvakariniame regione, kur beveik nėra didelių ledynų.

Ohajo valstijos universiteto profesorius Michaelas Bevisas, vienas pagrindinių PNAS straipsnio autorių, sako, kad dabar tirpsta ledynų paviršiaus masė – "iš pakrantės į salos gilumą".

Tai reiškia, kad pietvakarinėje Grenlandijos dalyje formuojasi vis sraunesnės į vandenyną įsiliejančio vandens upės.

„Žinojome, kad viena didelė problema yra iš kai kurių didelių tekančių ledynų (outlet glaciers) išmetamo vis didesnis ledo kiekis, - sakė M. Bevisas. – Bet dabar pripažįstame antrą rimtą problemą: vis didesnis ledo masės kiekis išteka vandeniu – upėmis, įtekančiomis į jūrą.“

Mokslininkas perspėjo, kad tai sukels rimtų pasekmių ir spartins vandenyno lygio kilimą.

„Mes pastebime, kad ledynų danga pasiekė kritinį tašką“, – sakė jis.

Visą Grenlandiją dengiantis iki trijų kilometrų storio ledo skyde susikaupusios vandens atsargos, jeigu ledynai ištirptų, pakeltų pasaulio vandenyno lygį galėtų apie šešiais metrais.

Mokslininkų stebėtą ledynų tirpsmą lemia kylanti žemės paviršiaus temperatūra ir iš dalies faktas, kad ledynus skalauja vis šiltesnis vanduo.

„Palaipsniui kylant atmosferos temperatūrai mes neišvengiamai pastebėsime spartėjantį ledynų tirpimą“, – sakė Sh.A.Khanas.

Per XX šimtmetį pasaulinio vandenyno lygis pakilo vidutiniškai 20 centimetrų, nors šis skaičius įvairiuose regionuose skiriasi. Šiuo metu jis pakyla vidutiniškai 3,3 milimetro per metus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT