Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vulkaniniai pelenai padėjo išsaugoti dinozaurų fosilijas taip pat kaip ir antikinį Pompėjos miestą

Psittacosaurus gobiensis
„Scanpix“ nuotr. / Fosilija
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Prieš milijonus metų dar iki vulkaniniams pelenams užklojant Pompėją, dinozaurus jau buvo ištikusi tokia pat lemtis.

Pompėja – antikos Romos miestas. Pompėja stūksojo netoli Vezuvijaus ugnikalnio, greta dabartinio Neapolio miesto. 79 metų rugpjūčio 24 d. po Kristaus įvyko žnomiausias iš visų rašytinėje istorijoje užfiksuotų vulkano išsiveržimas.

Vezuvijaus kalnas efektingai sprogo, išmesdamas į 19 km aukštį debesis dulkių, pelenų bei uolienų, uždengusių Saulę. Pompėjos ir Herkulanumo miestai buvo užkloti vulkaninio purvo sluoksniu, be jokių gyvybės žymių.

Du miestai taip palaidoti išbuvo po žemėmis 1700 metų. Naujaisiais laikais žmonės po 8 m pelenų sluoksniu atrado palaidotą miestą. Išsiveržimo įspūdžius aprašė Plinijus Jaunesnysis, kuriam pavyko išsigelbėti nuo šios katastrofos.

Manoma, jog žinomiausių plunksnuotų dinozaurų fosilijos išsaugojo išskirtinį įrodymą apie ugnikalnių išsiveržimus, vykusius prieš maždaug 120-130 mln. metų.

Manoma, jog žinomiausių plunksnuotų dinozaurų (tokių kaip veloceraptoriai bei tiranozaurai) fosilijos išsaugojo išskirtinį įrodymą apie ugnikalnių išsiveržimus, vykusius prieš maždaug 120-130 mln. metų.

Kinijos Jeholos provincijoje rastos fosilijos parodė, jog velociraptorius (lot. Velociraptor mongoliensis, „greitas vagis“ – mažas, judrus, laibas plėšrusis dinozauras ), bei tiranozauras (lot.Tyrannosaurus rex) – kreidos periodo mėsėdis dinozauras) turėjo plunksnuotą kūno dangą, primenančią tokią, kurią turi paukščiai.

Jeholos provincijoje rasta itin gerai išsilaikiusi visa ekosistema. Į Jeholos provincijos indėlį taipogi įeina gerai išsilaikę minkštieji ankstyvųjų žinduolių audiniai – raumenys – bei magnolijūnai (induočių augalų grupei priklausantys augalai ). Kadangi gerai išsilaikiusios fosilijos randamos itin retai, mokslininkams kilo natūralus klausimas, kokios sąlygos turėjo būti, kad viskas šitaip gerai išsilaikytų.

Baoyu Jiangas, iš Nanjing universiteto Kinijoje, su kolegomiss mano žinantys, kodėl tos fosilijos yra tokios geros būklės. Jie rado šių fosilijų kaulus dengiančius anglies sluoksnius, išsidėsčiusius taip, lyg šių gyvūnų raumenys būtų sudegę, o skeleto galūnės sulenktos taip, lyg jie būtų palaidoti po žemės ar purvo sluoksniu.

Labiausiai tikėtinas variantas, jog jie buvo palaidoti po vulkaninių pelenų sluoksniu, kurių kiekis prilygo Pompėjos miestą palaidojusiam sluoksniui.

„Tyrėjai laiko šį atradimą svariu“, – sakė Davidas Eberthas iš Karališkojo Tyrrello paleontologijos muziejaus Kanadoje.

Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į tai, jog kol kas apžvelgtos tik 14 gyvūnų fosilijos.“ Jų imties dydis tiesiog per mažas daryti kategoriškus sprendimus,“ – sakė jis. Manoma, jog ir kiti palankūs faktoriai galėjo prisidėti išsaugojant fosilijas šioje srityje.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT