Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 5d. 16:54

Žmogaus ir banano DNR sutampa 50 procentų: ar tai tiesa ir ką tai reiškia?

Diana Zagainova
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Diana Zagainova

Šį mažą, bet įdomų teiginį tikrai esate girdėję ne kartą – banano ir žmogaus DNR sutampa net 40-60 procentų. Skirtingi šaltiniai pažymi skirtingus skaičius, tačiau faktas lieka faktu – žmogus yra beveik bananas. Ar kažkas panašaus. Bet ar tikrai?

Iš tikrųjų, net sunku pasakyti, iš kur ši legenda atsirado. 2013 metais sukurtame vaizdo įraše „The Animated Genome“ apie tai buvo užsiminta, o daugelis internetinių šaltinių, kurie pakartojo šį faktą, yra sukurti po to. Genetikos ekspertas Lawrence'as Brody, prisidėjęs prie minėto vaizdo įrašo kūrimo, jame tvirtino, kad „žmogaus ir banano DNR yra panaši 41 procentu“.

Tačiau ką tai reiškia? Ogi nelabai ką. Įsivaizduokite, kad DNR yra tarsi namo planas. Žmogus – tarsi didelis modernus namas, bananas – paprastas ūkiškas namas kaime. Abu šie pastatai yra labai skirtingi, tačiau formaliai gali būti pastatyti iš panašių medžiagų ir netgi turėti identišką išplanavimą. DNR yra tik planas, o štai baltymai yra statybinės medžiagos, kurios gali būti labai skirtingos. „Šie planai yra panašūs 41 procentu“ – ką tai reiškia? Šiuo atveju tai reiškia, kad sienos yra panašaus storio, planai yra nubraižyti pieštuku ant tokio pat popieriaus, o architekto parašas yra apatiniame dešiniajame kampe.

VIDEO: The Animated Genome with voice-over

Trumpas biologijos pradžiamokslis: DNR yra ilgos grandinės, iš esmės sudarytos iš 4 molekulinių „raidžių“ – adenino, citozino, tirozino ir guanino (atitinkamai A, C, T, G). Specifinė trijų raidžių DNR kombinacija yra geno pradžios žymeklis, kita trijų raidžių kombinacija – geno pabaigos žymeklis. O tarp jų gali būti tam tikras kiekis triraidžių kodų įvairioms amino rūgštims, kurios pagal gene užkoduotą informaciją sudaro tam tikrą seką. Į vieną seką susikabinusios amino rūgštys sudaro baltymą, kuris dėl atskirų amino rūgščių cheminių savybių įgyja skirtingas erdvines formas ir atlieka skirtingas funkcijas.

Mokslininkų pateikiami skaičiai yra grindžiami tipinio banano genomo analizės rezultatais. „Paėmėme banano DNR sekas norėdami prognozuoti visų baltymų, kuriuos koduotų tie genai, amino rūgščių sekas. Tą patį padarėme ir su visais žmogaus genais“, – aiškino L.Brody.

Vėliau mokslininkai kiekvieno banano geno koduojamų baltymų seką sulygino su žmogaus genų koduojamais baltymais. „Programa palygino, kiek banano genų seka yra panaši į kiekvieną žmogaus geną“, – sakė mokslininkas. Panašumo vertinimas galėjo svyruoti nuo 0 iki 100 procentų. „Programa įvertindavo kiekvieną sutapimą, kuris atrodė didesnis nei būtų įmanomas visiškai atsitiktinai“, – pridūrė genetikas. Taip buvo įvertinti visi banano genai.

Iš viso atlikti daugiau nei 4 mln. palyginimų, tarp dviejų genomų atrasti 7000 „didžiausių panašumų“. Vėliau kiekvienam iš šių panašumų buvo nustatytas panašumo procentas. „Taip gavome apie 40 procentų rezultatą“, – sakė L.Brody.

Pabrėžtina tai, kad gautas vidutinis panašumas tarp baltymų (genų produktų), o ne genų. Genų produktai (baltymai) yra biocheminiai junginiai, susidarantys vykdant geno koduojamą informaciją. „Žinoma, mūsų genome yra daug genų, kurie neturi atpažįstamos versijos banano genome, ir atvirkščiai“, – sakė mokslininkas.

Jeigu tokį palyginimą suprasti sunkoka, štai jums palengvinimas. Iš esmės, mokslininkai paėmė visus banano genus ir kiekvieną jų palygino su visais žmogaus genais. Iš jų atrinko turinčius panašumo (jeigu banane buvo toks genas, kokio žmogaus organizme nebuvo, jis nebuvo įskaičiuojamas kaip panašus). Pasirodo, bananai ir žmonės turi apie 60 proc. kažkiek panašių genų, kurių sutapimo lygis yra apie 40 procentų, kuomet lyginamos genų koduojamos amino rūgščių sekos.

Iš pirmo žvilgsnio gali šokiruoti tai, kad mūsų ir bananų genai taip smarkiai sutampa, nors žmogus nuo banano taip smarkiai skiriasi. Bet iš tiesų taip neturėtų būti. „Jeigu pagalvotumėte, ką mes darome tam, kad išgyventume ir ką daro bananas, egzistuoja labai daug sutampančių dalykų – pavyzdžiui, deguonies vartojimas. Didžioji šių genų dalis yra tiesiog fundamentali gyvybės dalis“, – sakė L.Brody.

Po 50 proc. savo DNR žmogus gauna iš kiekvieno iš savo tėvų. Tai – didžiuliai genų rinkiniai, tačiau ne visi tie genai yra išreikšti. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad bananas šiam palyginimui buvo pasirinktas praktiškai atsitiktinai – žmogus dalijasi genais ir su pušimis, ir su bulvėmis, ir su beždžionėmis.

Kaip skambėtų tokie vaizdingi palyginimai – „žmogus ir šimpanzė dalijasi 96 procentais DNR“ ar „žmogus ir katė dalijasi 90 procentų DNR“? Net labai keistai, nes juk jūs gavote tik 50 procentų savo tėčio DNR, tai negi jūs esate labiau katė nei savo paties tėvas? Tačiau tie du teiginiai yra lygiai tokie pat teisingai kaip ir „žmogaus ir banano DNR yra panaši 41 procentų“.

Galiausiai, kodėl kartais sakoma, kad žmogus dalinasi 41, kartais – 50, o kartais – net 60 proc. DNR su bananu? Visų pirma todėl, kad tai – internetas. Kuo neįtikinamesnis atrodo faktas, tuo geriau. Tačiau kartu tai gali būti ir tiesa. Juk panašumas yra labai subjektyvus dalykas. Du genai gali būti panašūs vieno mokslininko akyse arba pakankamai skirtingi kito.

Tiesiog atsiminkite – jūs esate labiau katė nei bananas.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:45
02:05
01:16

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT