Įprastai beždžionės gyvena medžiuose – ten jas sunkiau pasiekti jų tykantiems plėšrūnams. Tačiau miestelyje, kuriame dabar darbuojasi Durhamo universiteto tyrėjai, beždžionės drąsiai vaikštinėja ant žemės.
Kai aplink jų gyvenamus medžius įsikuria žmonės, jų elgesys pasikeičia: beždžionės gana dažnai būna ant žemės.
Pasirodo, žmogus gali pakeisti ryšius tarp grobuonių ir jų aukų, tapdamas skydu pastariesiems. Prie žmogaus pripratę laukiniai gyvūnai, kurių tyko plėšrūnai, gali pradėti elgtis kur kas laisviau.
Kaip iflscience.com teigė mokslininkė Katarzyna Nowak, būtent kaimelyje, kuriame dirba ji ir jos kolegos, dvi markatų genčiai priklausančios beždžionių grupės ėmė elgtis neįprastai laisvai.
Markatos gyvena medžiuose, taip bandydamos išvengti grobuonių – didžiųjų kačių. Tiesa, kai aplink jų gyvenamus medžius įsikuria žmonės, jų elgesys pasikeičia: beždžionės gana dažnai būna ant žemės.
Mokslininkai miške padarė kelis markatų maisto „punktus“: vieni buvo palikti ant miško paklotes, kiti pakelti kiek aukščiau.„Žinoma, beždžionės mažiausiai suvalgė maisto, palikto ant miško paklotės. Toks elgesys yra normalus, nes ant žemės jų tyko plėšrūnai“, – pasakojo K. Nowak.
Markatų elgesys visiškai pasikeitė, kai aplinkui būdavo žmonių. Jos drąsiai puotavo ir ant nusileidusios ant žemės.
„Kai gyvūnai jaučiasi saugūs, jie maisto suėda kur kas daugiau. Tiesa, mes tikrai nesitikėjome, kad žmogaus buvimas gali taip stipriai veikti beždžionių elgesį“, – pridūrė K. Nowak.
Tyrimas publikuotas žurnale „Behavorial Ecology“.
