A.Berezowas pateikia kelis argumentus, kurie parodo, kad vėžio gydyme buvo pasiektas didelis proveržis.
Pasak jo, nuo vėžio statistiškai vis dar miršta daug žmonių todėl, kad daugelis iš mūsų išgyvena gerokai ilgiau, todėl ir padidėja mirties nuo vėžio tikimybė.
1900 m. vidutinis amerikietis vyras išgyvendavo 46,3 metus, o moteris – 48,2 metus, o 2010 m. šis rodiklis siekė atitinkamai 76,2 ir 81,1 metų.
A.Berezowas teigia, kad dabar žmonės senatvėje suserga vėžiu tik dėl to, kad jų nebeužpuola kitos ligos.
A.Berezowas teigia, kad dabar žmonės senatvėje suserga vėžiu tik dėl to, kad jų nebeužpuola kitos ligos. Pavyzdžiui, anksčiau dažniausia 55–84 metų amžiaus žmonių mirtingumo priežastis buvo širdies ligos, o dabar, sumažėjus jų skaičiui, širdies ligų vietą užima vėžys.
Be to, medikams vis geriau sekasi diagnozuoti vėžį. Tai nebūtinai yra džiugi žinia. Dažnai būna taip, kad ankstyvas vėžio diagnozavimas nereiškia, jog žmogus išgyvens ilgiau. Tačiau tikslesnis mirčių priežasčių nustatymas rodo medicinos pažangą.
Statistika taip pat byloja, kad mirtingumas nuo šios sunkios ligos mažėja: ankstyvas vėžio nustatymas, prevencinės priemonės ir pagerintas gydymas lėmė, kad nuo 1991 m., kai mirtingumas nuo vėžio buvo aukščiausiame taške, mirčių skaičius nuo 215 mirčių šimtui tūkst. gyventojų sumažėjo iki 172 2010-aisiais.
Be to, apie tai, kad galima tikėtis proveržio vėžio gydyme rodo ir kai kurie neseniai atlikti mokslininkų bandymai.
