Dabar populiaru
Publikuota: 2013 sausio 3d. 20:00

Kaip atrodytų gyvybei tinkamas Marsas?

Taip galėtų atrodyti gyvybei tinkamas Marsas.
Kevino Gillo (Flickr.com/kevinmgill) nuotr. / Taip galėtų atrodyti gyvybei tinkamas Marsas.

Bėgant metams, mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija.

Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo, programinės įrangos inžinierius Kevinas Gillas sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvybei tinkamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui Universetoday.com pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius, tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Kevino Gillo (Flickr.com/kevinmgill) nuotr./Taip galėtų atrodyti gyvybei tinkamas Marsas.
Kevino Gillo (Flickr.com/kevinmgill) nuotr./Taip galėtų atrodyti gyvybei tinkamas Marsas.

Pavyzdžiui, nuotraukoje dešinėje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K.Gillas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir yra skirtas vizualiniam efektui pagyvinti. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, tarkime, Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes paliko plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. Jam pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą. Neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT