Ruperto lašai gaunami įpylus karšto stiklo į vandenį ir palikus atvėsti. Vandenyje susiformuoja svogūną primenanti stiklo gija. Šio „svogūnėlio“ išorė sukietėja staiga, kai jo viduje dar būna skysto stiklo. Pastarasis vėsdamas kietėja ir plečiasi, bet išorėje jau būna susiformavęs kietas kiautas, tad dėl vidinio spaudimo šioje dalyje susiformuoja ypač tvirtas stiklo gniutulas.
Taigi storąjį gijos galą galima drąsiai daužyti plaktuku ir jis nesuduš, bet užtenka silpnai trinktelti ar tiesiog nulaužti plonąjį galą ir visas stiklo dirbinys sprogsta. Įvyksta savotiška grandininė reakcija, kurios metu stiklo gija išlaisvina visą joje susikaupusį spaudimą.
Tiesa, sprogimas nėra toks pavojingas kaip gali pasirodyti, mat stiklas sprogsta ne į šukes, o į dulkes, kurios nesužaloja jį laikančiojo rankos (bet gali pridaryti nemažai žalos akims, todėl jas būtina patikimai apsaugoti).
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą, kur šį reiškinį galėsite pamatyti sulėtintą kelis šimtus kartų:
