Dabar populiaru
Publikuota: 2016 liepos 4d. 20:58

15min paaiškina: ką svarbu žinoti apie pagalbinį apvaisinimą?

Vaisingumas
123rf.com nuotr. / Vaisingumas

Visuomenėje pastaruoju metu vyksta daug diskusijų apie pagalbinį apvaisinimą ir šios procedūros teisinį reglamentavimą. Kaip atrodo pati pagalbinio apvaisinimo procedūra, kada ji skiriama ir kodėl taip susipriešino visuomenė?

15min paaiškina, kas yra pagalbinio apvaisinimo procedūra, kuomet ji taikoma ir kaip ji veikia bei kodėl pagalbinis apvaisinimas pastaruoju metu taip supriešino politikus, medikus ir visuomenę.

Kas yra dirbtinis apvaisinimas?

Pagalbinis apvaisinimas – procedūra, kuria gydomas nevaisingumas. Taikant šią procedūrą, sperma tiesiogiai sušvirkščiama į moters gimdą (intrauterininė inseminacija) arba apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.

Spermos donoras pagalbinio apvaisinimo procedūroje gali būti moters partneris, tačiau pasaulyje kai kuriais atvejais – jei partneris nevaisingas, jei moteris yra vieniša arba jei ji yra tos pačios lyties šeimoje – sperma gali būti gaunama ir iš kito vyro.Tiesa, Lietuvoje lytinių ląstelių donorystės įstatymai kol kas nereglamentuoja.

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą yra skiriami spermos tyrimai, tiriami vyro ir moters lytiniai organai, atliekamos echoskopijos, tiriamos kiaušidės, hormonų kiekis moters kraujyje, kiaušintakių pralaidumas, skydliaukės veikla ir t. t.

Kai kuriais atvejais pakanka hormoninio gydymo. Jei vyro sperma visavertė, o moters hormonų pusiausvyra normali ir kiaušintakiai pratekami, gali būti taikoma intrauterininė inseminacija.

AFP/Scanpix nuotr./Spermos donoryste
AFP/Scanpix nuotr./Spermos donoryste

Kada taikomas pagalbinis apvaisinimas?

Įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, pora dėl ligos gali neturėti galimybės turėti lytinių santykių. Moteris gali būti alergiška spermai. Moteris gali sirgti endometrioze – liga, kuomet panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Moteris gali turėti imuninį nevaisingumą dėl gimdos kaklelio gleivių pakitimų arba sirgti kiaušintakių nepraeinamumu.

Taip pat pagalbinis apvaisinimas taikomas, kai vyras serga impotencija arba negali pagaminti pakankamai spermos apvaisinimui.

Valstybėse, kuriose tos pačios lyties asmenims leidžiama turėti vaikų, pagalbinis apvaisinimas kartais taikomas tos pačios lyties poroms. Šiuo atveju reikalingas arba spermos, arba kiaušialąsčių donoras. Taip pat spermos donorystė kai kuriose šalyse taikoma, jei moteris tiesiog nori vaiką auginti viena.

Kas yra intrauterininė inseminacija?

Dažniausiai taikomas pagalbinio apvaisinimo metodas – intrauterininė inseminacija (IUI). Taikant šį metodą vyro sperma iš pradžių yra specialiai apdorojama, o tada sušvirkščiama į gimdą. Jos sėkmės procentas – apie 10-15 proc. Ji taikoma esant imuniniam nevaisingumui, susiaurėjusiam moters gimdos kakleliui, kai vyro vaisingumas yra sumažėjęs, tačiau jis gali apvaisinti moterį.

Inseminacija atliekama naudojant kateterį. Jis įvedamas į gimdą per gimdos kaklelį. Į gimdos ertmę perkeliama 1 ml laboratorijoje paruoštos spermos.

Geriausių rezultatų pasiekiama, kai pagalbinis apvaisinimas vykdomas iš karto po ovuliacijos – tada moteris yra vaisingiausia. Ovuliacijos laiką galima apskaičiuoti arba ją stimuliuoti vaistais.

Fotolia nuotr./Apvaisinimas
Fotolia nuotr./Apvaisinimas

Kas yra apvaisinimas mėgintuvėlyje?

Jei moters kiaušintakiai yra nepratekami, endometriozė išplitusi, vyro sperma prastos kokybės arba kelios interauterininės inseminacijos nebūna sėkmingos, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Subrendusi kiaušialąstė yra išimama iš kiaušidės, patalpinama į indą su specialiu skysčiu, ten apvaisinama vyro sperma ir įvedama į gimdą, kur užsimezga vaisius.

Vykdant apvaisinimą mėgintuvėlyje, moters kiaušialąstė yra apvaisinama laboratorijoje, o gemalas į gimdos ertmę įvedamas vėliau.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje taikomas, esant visiškam gimdos kaklelio nepraeinamumui – kai spermatozoidai negali pasiekti kiaušinėlio, nors kiaušidžių funkcija yra normali. Šis metodas yra daug brangesnis. Jis taikomas maždaug 10-20 proc. nevaisingumo atvejų.

Policijos nuotr./Spermos aptikimo ir mėginių surinkimo sistema „Aureka & Sperm Hy-Liter“
Policijos nuotr./Spermos aptikimo ir mėginių surinkimo sistema

Kokios yra galimos pagalbinio apvaisinimo komplikacijos?

Kuomet pagalbinis apvaisinimas yra taikomas kartu su vaisingumą skatinančiais vaistais, atsiranda didesnė tikimybė, kad moteris pagimdys dvynius ar trynius. Tačiau dabar vaisingumą skatinantys vaistai vartojami retai.

Dar viena kartais pasitaikanti komplikacija – kiaušidės hiperstimuliavimo sindromas. Šio sindromo simptomai – kiaušidžių tinimas, pilvo skausmai, retkarčiais pasitaiko galvos svaigimas, vėmimas ir sunkumai kvėpuojant. Sindromas gydomas vaistais nuo skausmo.

Kokia yra dirbtinio apvaisinimo sėkmės tikimybė?

Intrauterininės inseminacijos sėkmės tikimybė – apie 15-20 proc. Per šešias intrauterininės inseminacijos procedūras nėščiomis tampa apie 65 proc. moterų. Nerekomenduojama šiuo būdu bandyti tapti nėščia daugiau negu šešis kartus, nes pasisekimo šansai yra maži. Tokiu atveju geriau taikyti kitą metodą.

Apvaisinimo mėgintuvėlyje sėkmės tikimybė – apie 30 proc.

123rf nuotr./DNR grandinė mėgintyvėlyje
123rf nuotr./DNR grandinė mėgintyvėlyje

Per kiek laiko paaiškėja, ar procedūra buvo sėkminga?

Per dvi savaites. Po tiek laiko jau galima atlikti nėštumo testą, nes nėštumo hormonai pasiekia lygį, kurį galima išmatuoti. Jei procedūra nebuvo sėkminga, ją kartoti galima po trijų mėnesių.

Kiek vaisingumo klinikose kainuoja dirbtinis apvaisinimas?

Apvaisinimas mėgintuvėlyje kainuoja apie 1350-1750 eurų. Pridėjus vaistų ir apžiūrų kainą, bendra suma, kurią tenka sumokėti, sudaro apie 2300-3000 eurų.

Intrauterininė inseminacija (vienas ciklas) kainuoja apie 160-200 eurų, apžiūrėjimas echoskopu ir vaistai - dar apie 100-130 eurų.

Papildomai kainuoja prieš apvaisinimą atliekamos procedūros, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastį ir atrasti geriausią apvaisinimo būdą.

Kodėl Lietuvoje kilo konfliktas dėl naujojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo?

Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Birželio 28 d. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, turėjusį reglamentuoti valstybės teikiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Įstatymo projektas politikus, pacientų organizacijas ir medikus padalino į dvi skirtingas stovyklas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Palaikymo akcija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Palaikymo akcija

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus. Vieni politikai pasisakė už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragino tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Seimas pasirinko konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.

Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.

Taip pat įstatymas draudžia lytinių ląstelių donorystę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Palaikymo akcija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Palaikymo akcija

Įstatymo priešininkų teigimu, lytinių ląstelių donorystės draudimas atima galimybę susilaukti sveikų vaikų poroms, kurių vienas narių nešioja genetinę ligą, arba susilaukti vaikų asmenims, išsigydžiusiems vėžį, bet dėl to tapusiems nevaisingais.

Taip pat jie sako, kad įstatymas nesuteiks galimybės teikti kokybiškų paslaugų, pažeis pacientų ir žmogaus teises, diskriminuos skirtingo pajamų lygio poras, paskatins medicinos turizmą, o valstybės lėšos pagalbiniam apvaisinimui bus naudojamos neracionaliai.

Teigiama, esą reikalavimas sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, ir ne daugiau trijų, prieštarauja moters ir vaiko interesams, nes medicinos mokslas rekomenduoja sumažinti daugiavaisio nėštumo tikimybę, o pakartotinis hormoninis stimuliavimas žalos moters organizmą, jei procedūra nepavyks iš pirmo karto.

Sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos teigimu, priimti būtent konservatyvų įstatymo projektą skatino ir aukštų Bažnyčios atstovų spaudimas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl pagalbinio apvaisinimo
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl pagalbinio apvaisinimo

Įstatymo šalininkai teigia, kad jis leidžia suderinti naujausius medicinos mokslo laimėjimų ir medicinos etiką. Pasak jų, embrionas jau yra žmogus ir jo šaldymo atsisakymas užtikrina pagarbą gyvybei.

Jų teigimu, įstatymas leidžia griežtus moralės principus šeimų išvengti konflikto su savo sąžine ir pasinaudoti etiškomis bei patikimomis pagalbinio apvaisinimo technologijomis.

Taip pat jie teigia, kad prieš griebiantis dirbtinio apvaisinimo reikia pirmiausiai išbandyti kitas, mažiau invazines ir ekonomiškesnes priemone ir išsiaiškinti tikslias nevaisingumo priežastis.

Lytinių ląstelių donorystė, pasak įstatymo šalininkų, atima teisę vaikui žinoti savo tėvus, o tai jam gali sukelti problemų ateityje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl pagalbinio apvaisinimo

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl pagalbinio apvaisinimo

Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.

Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.

Grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti įstatymą. Pirmadienį Prezidentė šį prašymą pirmadienį patenkino.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT