Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

4G ryšys Lietuvoje gali būti prieinamas jau šįmet

Mobilusis internetas.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Mobilusis internetas.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Itin spartų bevielį internetą užtikrinantis ketvirtosios kartos (vadinamasis 4G) ryšys Lietuvos gyventojams gali būti pasiūlytas dar šįmet.

Tokį pažadą išsakė telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

Maždaug 100 megabitų per sekundę (Mbps) naršymo greitį galintį suteikti 4G ryšį Lietuvoje svarstoma teikti 1,8 GHz radijo dažnio diapazone.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patvirtino, jog šis dažnis gali būti naudojamas „Long Term Evolution“ (LTE) technologija paremtam 4G ryšiui diegti. Tačiau dar reikia sulaukti Europos Komisijos sprendimo, kuriame bus nustatyti techniniai parametrai, kuriais šiame dažnyje galės veikti skirtingos technologijos – tiek 4G ryšys, tiek balso telefonija. 

A.Zabulis teigia, kad pagrindinė problema šiuo metu yra ryšio technikos trūkumas. „Tokiam dažniui pritaikyti modemai dar tik eksponuojami parodose“, – sakė jis, pridurdamas, kad vartotojams jie gali būti pasiūlyti antrąjį šių metų ketvirtį. Kokia galėtų būti jų kaina, A.Zabulis nebuvo linkęs spėlioti, tačiau pabrėžė, kad vartotojams bendrovė sieks suteikti kuo palankesnes sąlygas. 4G ryšys lietuviams galėtų būti pasiūlytas rudeniop.

Užimti dažniai

Kitose šalyse 4G ryšys šiuo metu diegiamas 800, 900 MHz ar 2,6 GHz radijo dažnio diapazonuose. Šiems dažniams jau yra sukurta masiniam vartojimui skirta techninė įranga.

Deja, Lietuvoje šie dažniai yra užimti.

800 MHz dažnių juosta Lietuvoje negali būti naudojama telekomunikacijos paslaugoms, kadangi šiuo metu dalis jos Rusijoje ir Baltarusijoje yra naudojama aviacijos radijo navigacijos reikmėms.

„Pagal radijo ryšį reglamentuojančius tarptautinius susitarimus valstybė prieš keisdama radijo dažnių juostos paskirtį privalo susitarti su valstybėmis, kurioms dėl to gali kilti problemų“, – aiškina RRT Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Augutis Čėsna.

Pagal radijo ryšį reglamentuojančius tarptautinius susitarimus valstybė prieš keisdama radijo dažnių juostos paskirtį privalo susitarti su valstybėmis, kurioms dėl to gali kilti problemų, – sakė A.Čėsna.Šios radijo dažnių juostos apsaugos kriterijai yra labai griežti. Kol kas Rusija laikosi pozicijos, kad reikia iki 400 km apsaugos nuo valstybinės sienos tam, kad apsaugotų savo aeronautikos radijo navigacijos sistemas. Taigi šis dažnis negali būti naudojamas praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje.

A.Čėsnos teigimu, 800 MHz radijo dažnių juostos panaudojimo galimybės yra ne vien Lietuvos, o visų Rytų Europos valstybių problema. Šiuo klausimu su Rusija vyksta daugiašalės derybos.

Beje, Rusija ateityje ketina atlaisvinti 800 MHz radijo dažnių juostą ir skirti ją judriojo radijo ryšio operatoriams, kaip ir Europos Sąjunga. Tačiau tam Rusijai teks pakeisti aeronautikos radijo navigacijos įrangą lėktuvuose ir šalia nusileidimo takų.

Tuo metu 900 MHz dažnis Lietuvoje yra naudojamas vadinamajam 2G ryšiui (GSM). Kitaip sakant, balso telefonijai. Europos Komisija šįmet turėtų priimti sprendimą, kuriame bus nustatyti techniniai parametrai, kuriais šiame dažnyje galės veikti skirtingos technologijos – tiek GSM, tiek LTE ir kt.

Na, o pagrindinė 2,6 GHz radijo dažnių juostos dalis Lietuvoje yra naudojama vadinamajai palydovinei televizijai. Visiškai ją atlaisvinti numatoma tik po kelerių metų, taigi operatoriai kol kas nepuoselėja didelių vilčių dėl jos panaudojimo 4G ryšiui.

„Omnitel“ ir „Tele2“ Lietuvoje jau pradėjo 4G ryšio bandymus, tai ketina daryti ir „Bitė“. Be to, Lietuvoje šiuo metu veikia „WiMAX“ technologija paremtas „Mezon“ 4G ryšys. Didžiausias „Mezon“ siūlomas interneto greitis šiuo metu – iki 10 Mbps.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT