Pirmasis jų – kol kas dar nėra aiškiai apibrėžta, kas yra 5G ryšys, ką jau kalbėti apie jo komercinį panaudojimą. Tačiau vartotojams sunaudojant vis didesnius plačiajuosčio interneto duomenų kiekius ir įmonėms pristatant įvairias vaizdo transliacijos paslaugas, 5G ryšys greitai taps būtinybe.
Telekomunikacijų inžinieriai palaipsniui susidaro vis aiškesnis naujosios technologijos vaizdas.
Kokį greitį žada 5G?
Jis būtų pakankamai greitas, kad galėtume 8K raiškos 3D filmą atsisiųsti vos per šešias sekundes. Palyginimui, su 4G siuntimas užtruktų 6 minutes.
G raidė šalia skaičiaus reiškia kartas (angl. generation), taigi 5G bus penktos kartos belaidžio ryšio technologija. Kol kas standartai 5G tinklui dar nėra nustatyti.
JAV telekomunikacijų bendrovės AT&T prezidentas Billas Smithas mano, kad 5G standartas bus sukurtas 2018 metais, tuomet sužinosime, ką galima vadinti 5G ryšiu, kokios jo charakteristikos ir greitis.
5G potencialas – iki 40 kartų didesnis greitis už 4G. Jis būtų pakankamai greitas, kad galėtume 8K raiškos 3D filmą atsisiųsti vos per šešias sekundes. Palyginimui, su 4G siuntimas užtruktų 6 minutes.
Deja, yra didelis skirtumas tarp laboratorinių eksperimentų ir realybės – pritaikius technologiją ne laboratorinės sąlygomis matyti, kad ne viskas veikia taip sparčiai.
Vienas didžiausių 5G žaidėjų yra „Nokia“, kuri teigia, kad 5G greitis sieks maždaug 100 Mbps tinklo apkrovos piko metu. Tai būtų maždaug 4 kartus greičiau už 4G.
Kita 5G charakteristika ta, kad technologija turės itin žemą uždelsimą. Tai reiškia, kad ji drastiškai sumažins laiką, per kurį tinklas atsakys į jūsų užklausas, o tai leis žymiai greičiau užkrauti tinklalapius, naudoti programėles, žiūrėti vaizdo įrašus ir t.t.
Kaip 5G veiks?
Dauguma eksperimentų su 5G ryšiu JAV vykdoma itin aukštais dažniais – net iki 73 tūkst. MHz. Šių dienų išmanūs telefonai Lietuvoje naudoja 800 MHz – 2 600 MHz dažnius.
Aukšto dažnio signalai leidžia pasiekti žymiai didesnį duomenų greitį. Jie sklinda labai trumpus atstumus, gali lengvai prasiskverbti pro sienas. Tai reiškia, kad efektyviam jų veikimui reikėtų sustatyti tūkstančius mažų bokštelių ant kiekvieno namo, žibinto ir pan.
Dar viena problema – neaišku, kaip telekomunikacijų bendrovės galės apdoroti visus šiuos duomenis. Kai kurios įmonės, kaip „Google“ neseniai įsigyti „Alpental“, dirba siekdamos išspręsti iššūkius, tačiau iki problemos sprendimo dar toli.
Todėl ir atsiradęs 5G dar ilgą laiką galės tik papildyti 4G, o ne jį pakeisti. Pastatuose ir perpildytose zonose 5G leis pasiekti labai didelį greitį, tačiau vairuojant autostrada už miesto 4G dar ilgai bus vienintelis būdas gauti duomenis sparčiau.
Kada naudosimės 5G?
Nė vienas iš šių probleminių klausimų nebus iki galo išspręstas artimiausiu metu. Industrija sutarusi, kad vykdys 5G eksperimentus Pietų Korėjoje per Žiemos olimpines žaidynes, o masiškai technologiją siekiama pradėti diegti 2020 metais.
Tačiau kai kurie operatoriai, pavyzdžiui, „Verizon“ JAV, teigia savo 5G technologiją pristatysianti 2017 metais.
Vis dėlto sunkiai tikėtina, jau po kelerių metų kuriam nors iš operatorių pavyktų 5G tiekti reikšmingai daliai klientų. Pirmiausiai reikia, kad išmaniųjų telefonų gamintojai į įrenginius integruotų procesorius, kurie gebės perduoti ir siųsti 5G signalus be didesnių sąnaudų.
