Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 8d. 16:42

Akustikos tyrimų taikymas: nuo popmuzikos iki architektūros ir kriminologijos

Klientas išmėgina gitarą
„Scanpix“/AP nuotr. / Klientas išmėgina gitarą

Kuo skiriasi aukštaičių ir žemaičių dainavimas? Kas sieja Vienos valsą ir lietuvių liaudies muziką? Kaip sukurti klausytojus pavergiančią melodiją? Kiek akustikos yra muzikoje ir mūsų kalboje? Atsakymus į šiuos klausimus pateikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Rytis Ambrazevičius.

Baigęs fizikos studijas Vilniaus universitete, jis susidomėjo muzikologija ir apgynė daktaro disertaciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mokslininko teigimu, akustikoje fizikos net daugiau nei muzikos, rašoma pranešime spaudai.

Plačiąja prasme akustika yra mokslas apie garsus, tačiau jame persipina ir daug kitų mokslų. Bendroji akustika yra fizikos dalis. Kai garsas pasiekia ausis, susiduriame su anatomija ir fiziologija. Toliau keliaujantys nerviniai impulsai – jau psichologijos objektas: jei būtume robotai, kam nors dainuojant, girdėtume tiesiog atskirus garsus – harmonikas, tačiau mūsų protas jas sujungia į visumą.

„Akustinė fonetika – tai kalbotyros dalis. Architektūrinė akustika reikalinga tam, kad specialistai gebėtų projektuoti tinkamas koncertų sales, – vardija prof. R.Ambrazevičius. – Dar viena svarbi sritis – ultragarso akustika, kuri taikoma medicinoje. Yra ir kitų su muzika nesusijusių ar mažai susijusių atšakų, tarkime, triukšmo ar povandeninių laivų akustika.“

Anot mokslininko, tembrą, intonavimą, dikciją, balso patologijas ir kitas savybes galima atskleisti, paaiškinti ne skaitant natas, o tiriant akustikos „kardiogramas“.

„Kiekvienas balsis yra vis kitokios formančių sudėties ir būtent todėl mes juos suvokiame, atskiriame. Anglai, lietuviai, aukštaičiai, žemaičiai tą patį balsį „a“ taria skirtingai. Šie skirtumai užrašomi ne natomis, o taip vadinamomis „kardiogramomis“. Kalbininkai jas naudoja tirdami kalbas, jų tarmes, – pasakoja prof. R.Ambrazevičius. – Dėl tarmių atsiranda ir skirtingi dainavimo ypatumai. Panagrinėjus sutartines paaiškėja, kad dainininkės stengiasi išgauti kuo šiurkštesnius sąskambius, o didžiausias efektas pasiekiamas tuomet, kai balsai skiriasi dviem pustoniais ar šiek tiek mažiau.“

Mokslininkas pirmasis Lietuvoje tyrė priebalsių, kurie akustiškai gerokai sudėtingesni nei balsiai, savybes. Pagal akustines „kardiogramas“ galima netgi spręsti, kas skiria skardžiuosius ir dusliuosius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius.

Mums įprasta dvylikos pustonių gama, todėl visą girdimą muzikinę informaciją esame linkę įsprausti į jos rėmus. Jeigu tiriamai muzikai būdinga kitokia garsų sistema, atsiranda klausos iliuzijos.

Įdomių dalykų galima atrasti ir tyrinėjant įvairius garsų pamėgdžiojimus. Štai bandydami atkartoti lakštingalą žmonės iš viso šio paukščio skleidžiamų garsų srauto ištraukia tik tam tikras vokalizacijas ir sukuria savą logiką. Tiriant varpo garsų imitacijas paaiškėjo, kad lietuviai, lenkai ir estai pasirenka ne visai vienodus garsus, nes kiekviena kalba turi savų fonetinių ypatumų. Pavyzdžiui, estų skardieji priebalsiai mums skamba anaiptol ne skardžiai.

Pasak mokslininko, gyva muzika – tai netiksli muzika. Jeigu Vienos valsas būtų grojamas tiksliomis trimis ketvirtinėmis, būtų neįmanoma jo šokti. Netikslumai yra sistemingi, apibrėžiami tam tikrais atlikimo dėsniais, kurie skirtingai pasireiškia įvairiuose muzikos stiliuose. Matuojant garsų trukmes ir aukščius tuos dėsnius galima atskleisti ir sugalvoti, kaip pagyvinti mechaniškai tikslią kompiuterinę muziką.

Tyrimų rezultatus prof. R.Ambrazevičius taiko praktiškai Lietuvos ir užsienio vokalo mokyklose. Remiantis akustiniais grafikais galima išskirti vokalistų technikas, nustatyti intonavimo bėdas. Tokie tyrimai naudingi ir įvairių išmaniųjų programėlių kūrėjams, muzikos instrumentų gamintojams.

„Remiantis muzikos akustikos ir muzikos psichologijos tyrimų rezultatais galima kurti dainas, kurios patiktų klausytojams. Žinoma, paprastos formulės nėra, tačiau egzistuoja bendros taisyklės, padedančios teisingai dėlioti garsų sekas, kad šios būtų patrauklios mūsų ausims. Jomis jau dabar intuityviai naudojamasi kuriant popmuziką“, – teigia mokslininkas.

Prof. dr. R.Ambrazevičius darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“, kuris buvo pateiktas 2017 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui, pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Lietuva žengia Vengrijos keliu: kaip visuomeninis transliuotojas tapo valdžios ruporu?

Verslas

D.Libeskindas „MO muziejuje“ išbandė sau naują formą: kitur tokios nėra projektavęs

Gazas

Naujovė: pradedantiesiems vairuotojams pažymėjimai bus išduodami trejiems metams

„Eurolygos diena“: „Žalgirio“ kapitonas sieks dar vieno Eurolygos rekordo (1/5)

Aktualu

Seimas skelbia referendumą dėl dvigubos pilietybės

Aktualu

Ir vėl Katalonija – Ispanija susiriejo su Belgijos flamandų regionu

Gazas

Jungtinis Kauno ir Panevėžio kelių policijos reidas atskleidė vairuotojų ydas

Aktualu

Neįgalią mamą pagalve uždusinusiam šachmatų meistrui – teismo malonė: kalės trumpai

Aktualu

Jau šiandien 18:30, portale 15min žiūrėkite debatus tarp I.Šimonytės ir V.Ušacko

Aktualu

Kol Th.May vakarieniavo viena, Europos lyderiai gėrė alų Briuselyje

Aktualu

„Socdarbiečiai“ gaus valstybės dotaciją – protestuodama opozicija paliko salę

24sek

Pauliaus Jankūno laukia istorinės rungtynės: „Reiškia, jau labai senas“

Aktualu

Dėl sunaikinto įrašo Saulius Skvernelis kaltinamas priesaikos sulaužymu: opozicija siekia neeilinio posėdžio

Vardai

A.Šedžiaus pyktis teisme dėl skyrybų su Monika: „Problemos yra dėl turto, kurio jai neva nereikia“

Pasaulis kišenėje

„Vilniaus istorijų“ kūrėjai: visko klipe nerodysime – turite atvažiuoti ir patys pamatyti

24sek

LKL naujovė – klubų reitingas: pirmauja Kauno „Žalgiris“

Vardai

Rūta Meilutytė nesigėdija plaukuotų kojų: prisijungė prie judėjimo #freethehair

„Ginčas“: rimti kaltinimai – ar Šaras galėjo slapta įrašinėti baskų treniruotę?

Aktualu

Antanas Guoga Vilniaus mero posto nesieks, T.Tomilinas sveikina sprendimą

Mokslas.IT

Kas nutiks su mūsų telefonais, kai „Google“ apmokestins savo paslaugas?

Naujienos

Aktualu

Lietuva žengia Vengrijos keliu: kaip visuomeninis transliuotojas tapo valdžios ruporu?

Verslas

D.Libeskindas „MO muziejuje“ išbandė sau naują formą: kitur tokios nėra projektavęs

Gazas

Naujovė: pradedantiesiems vairuotojams pažymėjimai bus išduodami trejiems metams

„Eurolygos diena“: „Žalgirio“ kapitonas sieks dar vieno Eurolygos rekordo (1/5)

Aktualu

Žiūrėkite tiesiogiai: debatai tarp I.Šimonytės ir V.Ušacko

Aktualu

Seimas skelbia referendumą dėl dvigubos pilietybės

Aktualu

Ir vėl Katalonija – Ispanija susiriejo su Belgijos flamandų regionu

Gazas

Jungtinis Kauno ir Panevėžio kelių policijos reidas atskleidė vairuotojų ydas

Aktualu

Neįgalią mamą pagalve uždusinusiam šachmatų meistrui – teismo malonė: kalės trumpai

Aktualu

Kol Th.May vakarieniavo viena, Europos lyderiai gėrė alų Briuselyje

Aktualu

„Socdarbiečiai“ gaus valstybės dotaciją – protestuodama opozicija paliko salę

24sek

Pauliaus Jankūno laukia istorinės rungtynės: „Reiškia, jau labai senas“

Aktualu

Dėl sunaikinto įrašo Saulius Skvernelis kaltinamas priesaikos sulaužymu: opozicija siekia neeilinio posėdžio

Vardai

A.Šedžiaus pyktis teisme dėl skyrybų su Monika: „Problemos yra dėl turto, kurio jai neva nereikia“

Pasaulis kišenėje

„Vilniaus istorijų“ kūrėjai: visko klipe nerodysime – turite atvažiuoti ir patys pamatyti

24sek

LKL naujovė – klubų reitingas: pirmauja Kauno „Žalgiris“

Vardai

Rūta Meilutytė nesigėdija plaukuotų kojų: prisijungė prie judėjimo #freethehair

Maistas

Saldžiarūgštė kiauliena su kukurūzų, pupelių ir bolivinių balandų garnyru

„Ginčas“: rimti kaltinimai – ar Šaras galėjo slapta įrašinėti baskų treniruotę?

Aktualu

Antanas Guoga Vilniaus mero posto nesieks, T.Tomilinas sveikina sprendimą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT