Reaktyvinis žaibas primena ugnies kūgį, cilindrą. Jis susiformuoja ne apatiniuose atmosferos sluoksniuose, kaip įprasta, o viršutiniuose – maždaug 40-50 km aukštyje (ties apatine jonosferos riba), virš audros debesų.
Observatorijos darbuotojai paskaičiavo, kad šis, nufilmuotas reaktyvinis žaibas, susidarė 80 km aukštyje.
Šis žaibas kaip mokslinis objektas pirmą kartą aprašytas ir nufotografuotas tik 1989 m. Tad natūralu, kad observatorijos mokslininkai iki šiol nieko panašaus iki šių metų liepos 23 d. nėra matę.
Jie nufilmavo ne tik žaibo smūgį, bet taip pat ir mezosferines gravitacijos bangas, primenančias vandens paviršiaus ratilus. Juos sukėlė konvekciniai procesai, vykstantys audros debesies zonoje.
Pasak observatorijos atstovo Peterio Michaud, įdomu tai, kad energija, skirtingai nei įprastų žaibų atveju, keliauja ne iš viršaus į žemę, o atvirkščiai. Tai vyksta dėl aukštutiniuose sluoksniuose išretėjusio oro.
TAIP PAT SKAITYKITE: Didžiausias pasaulyje optinis teleskopas: 30 m skersmens veidrodis ir 13 mlrd. šviesmečių perspektyva
