TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar Lietuva galėtų turėti savo šalies telefono numerį?

Telefonas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Telefonas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Panašios į „The Swedish Numeber“ iniciatyvos įgyvendinimas neabejotinai prisidėtų prie šalies žinomumo didinimo, teigiamo Lietuvos, kaip patrauklios kelionių krypties, įvaizdžio formavimo. Taip LRT.lt teigia Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovė spaudai Gerda Butkuvienė.

Projektas „The Swedish Number“ suteikė galimybę paskambinti atsitiktiniam švedui iš bet kurio pasaulio kampelio. Šio projekto metu Švedija tapo pirmoji šalis pasaulyje, turinti savo telefono numerį. 79 dienas trukęs projektas sulaukė skambučių net iš 186 šalių ir didžiulio užsienio žiniasklaidos dėmesio. Toks technologinis projektas galėtų būti sėkmingai įgyvendinamas ir Lietuvoje bei padėtų pagerinti šalies įvaizdį, LRT.lt sako specialistai.

Technologijos yra, trūksta iniciatyvos

Lietuvoje technologijos yra išplėtotos ne prasčiau nei daugelyje išsivysčiusių valstybių, o dažniausiai netgi esame tarp pirmaujančių pasaulio šalių, mano „Teo“ grupės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Teo
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Teo

„Tokio projekto įgyvendinimui specialių technologijų nereikia – tiesiog įprasto telefoninio arba mobilaus ryšio. Jei būtų įgyvendinamas Lietuvoje, viską paruošti galėtume greičiau nei per porą savaičių“, – tikina A.Stasiulaitis.

Tiek Švedija, tiek Lietuva naudojasi tokiomis pačiomis technologijomis, dirba tos pačios kompanijos, tad projektą technologine prasme pavyktų įgyvendinti, sako „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas. „Lietuva iš tiesų naudojasi labai aukštos kokybės mobiliuoju ryšiu, tad tikrai nekiltų nesklandumų“, – aiškina jis.

Jei būtų bandoma įgyvendinti panašų projektą, tiek „Tele2“, tiek „Teo“ bei „Omnitel“ įmonės svarstytų galimybę prisidėti prie tokios iniciatyvos.

Galimas mažesnis susidomėjimas

Pasak G.Butkuvienės, visgi kopija būna silpnesnė už originalą, todėl vystydami turizmo rinkodaros projektus turime siekti įgyvendinti originalias idėjas.

Jei tokios iniciatyvos būtų imtąsi Lietuvoje, jos efektas nebūtų toks įspūdingas, kaip Švedijos atveju, vien dėl to, kad jie tą padarė pirmieji, G. Butkuvienės minčiai antrina A.Stasiulaitis.

„Visgi jų iniciatyva yra sveikintina, nes į šalies įvaizdžio kūrimą tiesiogiai įtraukia kiekvieną norintį pilietį. Tokios iniciatyvos labiausiai naudingos reklamuojant šalį ir gerinant valstybės įvaizdį, parodo ne tiek technologinį šalies progresą, kiek atvirumą, toleranciją, šiltumą ir norą bendrauti su pasauliu bei būti jo dalimi“, – dėsto „Teo“ grupės atstovas spaudai.

Reikėtų užduoti klausimą, ar esame labai įdomūs kitų šalių gyventojams ir ar kas nors naudotųsi tokio projekto suteikiamomis galimybėmis, kitaip tektų labai daug investuoti, kad jis taptų žinomu, abejonėmis dalinasi Rytis Buračas, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys.

„Užsienyje kol kas nėra jokio Lietuvos įvaizdžio, tad pirmiausia reikėtų padidinti šalies žinomumą“, – mano jis.

Svarbus tinkamas pasiruošimas

Jei toks projektas visgi būtų rengiamas, prieš vykdymą reikėtų tinkamai pasiruošti, aiškina R.Buračas.

„Šio projekto tikslas buvo populiarinti šalį, jos kultūrą, kalbą ir t.t., tad, jei kalbėtų atsitiktiniai žmonės, ar jie sugebėtų tinkamai reprezentuoti savo valstybę? Kaip būtų užtikrinamas informacijos patikimumas ir objektyvumas?“, – svarsto LiMa valdybos narys.

Visuomet sulauksime kitų šalių dėmesio, jei sugebėsime reaguoti į aktualijas, įsitikinęs Andrius Kasparavičius, Lietuvos ryšių su visuomene sąjungos (LRVS) pirmininkas. Jo manymu, geriausiai Lietuvos įvaizdį pagerintų paprastos iniciatyvos, koks ir buvo „The Swedish Number“ projektas.

„Turime daug iniciatyvų, kurios paprastos, tačiau ima ir pagarsina Lietuvą. Pavyzdžiui, Trumpo ir Putino grafitis, Mariaus Jovaišos iniciatyva fiksuoti Lietuvą iš paukščio skrydžio ir t.t. Jos atsiranda spontaniškai, nekainuoja tiek lėšų, kiek valstybiniai projektai, tačiau yra itin efektyvios“, – pasakoja A.Kasparavičius.

„The Swedish Number“ projektą 250 metų šalies cenzūros panaikinimo proga iniciavo Švedijos turistų asociacija. Iš viso sulaukta daugiau nei 19 tūkst. skambučių, kurių bendra trukmė – 367 dienos. Vidutinė pokalbio trukmė – 2 min. 45 sek., o aktyviausiai su atsitiktiniais švedais bendravo JAV gyventojai.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 telefono numeris

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT