Kada duomenys atviri?
Europos Komisija tikina, kad duomenų atvėrimas ekonomikai teikia netiesioginę 140 milijardų eurų naudą.
Dar 2010-aisiais savo TED kalboje Timas Bernersas - Lee, žmogus, sukūręs lietuviškai vadinamą saityną, o angliškai – paprasčiausiai World Wide Web (WWW), dalinosi istorija apie tai, kad 2009-ųjų pabaigoje Haičio Respublikos sostinės Port o Prenso Open street map žemėlapis buvo labai prastas.
Tačiau iškart po garsiojo žemės drebėjimo kompanija „GeoEye“ išplatino miesto palydovines nuotraukas su leidimu jas naudoti atviro kodo bendruomenei. Žmonės iš viso pasaulio – kartografai ir geranoriški mėgėjai – pildė žemėlapį. Galiausiai kiekvienas jame galėjo matyti realiuoju laiku esančias pabėgėlių stovyklas, ligoninę laive, uždarytus kelius, sugriautus pastatus ir kitą informaciją, kuri tapo pagrindiniu įrankiu humanitarinę pagalbą Haityje teikiantiems žmonėms.
Šiuo metu pasaulyje žodžiai „atvirieji duomenys“ (angl. Open data) – tikras burtažodis. Visi apie juos kalba, vienas per kitą giriasi pasiekimais ir dalijasi patirtimi. Čikaga, pavyzdžiui, leidžia žurnalą „Atvirosios inovacijos“ (angl. Open Innovation) apie tai, kaip galima kurti stipresnę ekonomiką pasitelkiant atviruosius duomenis. Europos Komisija tikina, kad duomenų atvėrimas ekonomikai teikia netiesioginę 140 milijardų eurų naudą.
Atverdami duomenis laimi visi
Atvėrę duomenis miestai tampa saugesni, valstybinių institucijų veikla – skaidresnė, o miestiečiai – geriau informuoti.
Tam, kad galėtume atsiriekti iš šio milijardinio pyrago, visų pirma turime suprasti, kas tie atvirieji duomenys ir kodėl jie mums turėtų rūpėti. Oficialiai duomenys laikomi atvirais, „jei kiekvienas gali juos naudoti, iš jų kažką kurti bei juos platinti, o vienintelis galimas vartojimo apribojimas – nurodyti, iš kur tie duomenys buvo paimti“.
Interneto naujienų portalas „Mashable“ tikina, kad atvirieji duomenys – laimėjimas visiems. Atvėrę duomenis miestai tampa saugesni, valstybinių institucijų veikla – skaidresnė, o miestiečiai – geriau informuoti.
Tik įsivaizduokite, kiek duomenų valdo viešojo sektoriaus įstaigos. Visus juos atvėrus, inovatoriai ir programuotojai galėtų kurti įvairiausias, neįtikėtinai naudingas (o gal ir visai nieko vertas, bet smagias) programėles, duomenys galėtų būti vizualizuojami, lyginami, sudedami, priešpriešinami.
Ar Lietuva spės į atvirųjų duomenų traukinį?
Lietuvoje vieni pirmųjų prieš porą metų garsiau apie tai prabilo jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai.
Lietuvoje vieni pirmųjų prieš porą metų garsiau apie tai prabilo jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai. Jie Klaipėdoje surengė vakaruose įprastą atvirųjų duomenų renginį – hakatoną – kuriame jaunieji programuotojai galėjo ieškoti kūrybingų būdų panaudoti atviruosius duomenis. Vienas pavyzdžių – surinkus visus atviruosius duomenis apie ežerus (kur yra kokie ežerai, kokio švarumo jų vanduo, kokios laužavietės ar kiti objektai yra prie jų) buvo sukurtas programėlės mobiliesiems įrenginiams prototipas „Ežerok“.
Kitas gerasis pavyzdys – kurgyvenu.lt. Kūrėjai renka ir analizuoja visą aktualią informaciją apie nekilnojamąjį turtą ir gyvenamąją aplinką iš savivaldybių, valstybės institucijų, šilumos tiekimo įmonių ir kitų organizacijų, todėl, apsilankę svetainėje, kūrėjų teigimu, rasite dominančio objekto šildymo kainas, rinkos vertę, nusikalstamumą aplink pastatą, oro taršą, triukšmo lygį, atstumus, demografinę situaciją ir net mokyklų reitingą bei kitos naudingos informacijos.
Bet ar Lietuva neatsilieka nuo naujausių duomenų panaudojimo tendencijų? Daugeliui lietuvių atvirųjų duomenų sąvoka geriausiu atveju yra tik atsitiktinai nugirstas reiškinys. Negi vėl, kaip dažnai mums nutinka, baiminsimės pajudėti iš status quo – juk mūsų viešojo sektoriaus įstaigoms, rodos, nieko nėra baisiau, nei atsiverti visuomenei.
Duomenis sieks atverti Susisiekimo ministerija ir IVPK
Strategiją „Lietuva 2030“ įgyvendinanti Valstybės pažangos taryba pasiūlė, o Vyriausybė patvirtino vieną iš 2014 m. pažangos darbų, kuris turėtų skatinti duomenų atvėrimo procesą Lietuvoje.
Strategiją „Lietuva 2030“ įgyvendinanti Valstybės pažangos taryba pasiūlė, o Vyriausybė patvirtino vieną iš 2014 m. pažangos darbų, kuris turėtų skatinti duomenų atvėrimo procesą Lietuvoje ir sudaryti sąlygas verslui bei visuomenei šiuos duomenis panaudoti kuriant paslaugas ar produktus (tikslią darbo formuluotę rasite čia).
Darbą pavesta įgyvendinti LR Susisiekimo ministerijai kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK). Atvirųjų duomenų gerbėjai ne kartą viešai kritikavo IVPK veiklą, o pastarieji, savo ruožtu, tikino, kad programuotojai daug kalba, tačiau mažai daro. Kaip yra iš tiesų, netrukus galėsime įsitikinti patys.
Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, įgyvendinus pažangos darbą tikimasi, jog viešojo valdymo institucijos dalinsis turimais duomenimis ir informacija bei aktyviau konsultuosis su visuomene dėl jai svarbių ir aktualių klausimų. Pabrėžtina tai, kad verslui bus sukurtos palankios sąlygos naudoti ir pakartotinai panaudoti atviruosius duomenis naujoms, inovatyvioms interneto paslaugoms kurti.
Atvirųjų duomenų „namai“
Kaip visa tai materializuosis? Nuolat pildomame Informacijos rinkmenų sąraše (Atvirųjų duomenų portale http://opendata.gov.lt) nugula visi visuomenei atveriami duomenys. Vienas iš už sėkmingą pažangos darbo įgyvendinimą atsakingų žmonių – IVPK Informacinių išteklių skyriaus (IRS) vedėjas Kęstutis Andrijauskas tvirtina, kad per pirmuosius penkis darbo mėnesius Atvirųjų duomenų portalas jau pasipildė šešiasdešimčia naujų informacijos rinkmenų aprašų – iš viso čia jau galima rasti apie 260 įvairių viešojo sektoriaus informacijos rinkmenų. Negana to, visuomenei suteikiama galimybė IRS pateikti pasiūlymus ir pageidavimus apie duomenų kokybę, trūkumą bei poreikius.
K.Andrijauskas įsitikinęs, kad šis portalas iš esmės pagerins prieigą prie viešojo sektoriaus duomenų. Jame bus įdiegtos technologinės priemonės standartizuotai tvarkyti metaduomenis, juos nuasmeninti (neturėtume baimintis dėl savo privatumo), konvertuoti į atviruosius formatus, nustatyti semantinius ryšius, valdyti duomenų paiešką ir pateikimą.
Įgyvendinus pažangos darbą, K.Andrijausko teigimu, Atvirųjų duomenų portalas bus integruotas su ES atvirųjų duomenų portalu EU Open Data Portal, o tai sudarys galimybę įsijungti į bendrą ES skaitmeninę rinką pateikiant savo šalies duomenis bei galimybę naudotis kitų ES šalių duomenimis.
A.Zabulis – darbo ambasadorius
Tie duomenys, kurie šiandien nėra laisvai prieinami, vis vien yra naudojami – tik jų pateikimui yra perteklinės procedūros, kurios gaišina ir institucijų, ir piliečių laiką, - sakė A.Zabulis.
Kaip ir visi pažangos darbai, taip ir šis turi savo ambasadorių – Valstybės pažangos tarybos narį, kuris rūpinasi darbu nuo jo patvirtinimo taryboje iki jo įgyvendinimo institucijoje. Šio darbo įgyvendinimą aktyviai prižiūri Antanas Zabulis, „Baltic Institute of Corporate Governance“ valdybos pirmininkas.
„Mano kaip Valstybės pažangos tarybos nario tikslas buvo padėti jaunimui, kuris ir inicijavo šį darbą, pristatyti šias mintis valstybinėms struktūroms, aiškinant jo aktualumą ir svarbą”, – tikina darbo ambasadorius.
Jis neabejoja duomenų atvėrimo svarba ir teigia, kad jau yra nemažai gerosios praktikos pavyzdžių, kurie turėtų paskatinti ir kitas institucijas eiti duomenų atvėrimo keliu.
„Siekiant pašalinti galimybes nepagrįstai riboti atvirųjų duomenų naudojimą bus svarbus viešojo sektoriaus duomenų ir informacijos naudojimo atviros licencijos parengimas. O bene svarbiausia yra tai, kad tie duomenys, kurie šiandien nėra laisvai prieinami, vis vien yra naudojami – tik jų pateikimui yra perteklinės procedūros, kurios gaišina ir institucijų, ir piliečių laiką“, – teigia A. Zabulis.
Ne visi atviruosius duomenis supranta vienodai
Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas, papildomo duomenų apdorojimo įrankių sukūrimas institucijose gali pareikalauti žymių išlaidų viso viešojo sektoriaus mastu.
Susisiekimo ministerijos atstovai pastebi, kad skirtingų institucijų pasirengimas atverti duomenis yra skirtingas, o ir pats terminas „atvirieji duomenys“ suprantamas nevienareikšmiškai.
K.Andrijauskas primena dar 2013 m. atliktą viešojo sektoriaus įstaigų apklausą apie atviruosius duomenis, iš kurios paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje nesudarytos palankios sąlygos visavertiškai naudotis valstybės institucijų sukaupta informacija. Nors valstybė yra sukaupusi didžiulės apimties informacinius išteklius, tačiau tik nedidelė dalis įstaigų teikia duomenų rinkmenas atviru formatu, tinkančiu mašininiam nuskaitymui ir tolimesniam apdorojimui.
Be to, pakartotiniam naudojimui yra reikalingi ne tik susisteminti ir apdoroti duomenys, bet ir pirminiai, neapdoroti veiklos procesų duomenys, kurie dažnai yra susiję su asmens duomenimis, bankų, komercine ar kitokia informacija, kurios viešumas apribotas įstatymais.
Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas, papildomo duomenų apdorojimo įrankių sukūrimas institucijose gali pareikalauti žymių išlaidų viso viešojo sektoriaus mastu. Kita vertus, dauguma duomenų parengimo, apdorojimo, paieškos ir pateikimo vartotojams procedūrų yra tipinės ir galėtų būti sukurtos ir diegiamos centralizuotai.
Teikiamų duomenų panaudojimo apribojimai – ne visada pagrįsti
IVPK atstovas įsitikinęs, kad ministerijos negali vien tik įpareigojimais ar kitais būdais reguliuoti duomenų atvėrimo pavaldžiose įstaigose. Jo teigimu, svarbu, kad pačios institucijos visapusiškai suprastų duomenų atvėrimo politikos naudą valstybei ir pačios siektų kuo plačiau ir patogiau pateikti duomenis pakartotinai naudoti, išlaikant visus atviriesiems duomenims taikomus reikalavimus, tačiau kartu nepažeidžiant duomenų subjekto ar kito asmens teisių ir laisvių apsaugos bei komercinių interesų, nekenkiant valstybės saugumui ar gynybai ir pan. Tuo tarpu šiandien vis dar dažnai vengiama atverti duomenis būtent remiantis minėtais aspektais. Vienintelė išeitis – nuolat viešinti atvirųjų duomenų politikos naudą, šalies ir užsienio gerąją praktiką.
Dar vienas iššūkis – teisė naudoti gautus duomenis yra mažiausiai įstatymiškai reglamentuota. Nėra priimtos nuostatos dėl bendros viešojo sektoriaus informacijos naudojimo licencijos, o visos naudojimo sąlygos yra nustatomos konkrečiose duomenų teikimo sutartyse. Todėl institucijos, ypač valstybės įmonės, saugodamos savo interesus, sutartyse turi galimybę nustatyti ne visada pagrįstus teikiamų duomenų panaudojimo apribojimus.
Situacija ypač sudėtinga, kai kalbame apie viešojo sektoriaus subjektus, kurie dalį savo pajamų gauna iš informacijos teikimo ir gali turimos informacijos pagrindu teikti komercines paslaugas.
Atviriesiems duomenims – 15 mln. litų
Susisiekimo ministerija iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšų, skirtų Informacinės visuomenės skatinimo prioritetui, planuoja skirti iki 15 mln. Lt projektams, skatinantiems verslą kurti naujus elektroninius produktus ir paslaugas naudojant viešojo sektoriaus duomenų atvėrimą.
Susisiekimo ministerija iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšų, skirtų Informacinės visuomenės skatinimo prioritetui, planuoja skirti iki 15 mln. Lt projektams, skatinantiems verslą kurti naujus elektroninius produktus ir paslaugas naudojant viešojo sektoriaus duomenų atvėrimą.
Sprendžiant teisinio reglamentavimo problemą, iki 2014 metų pabaigos Susisiekimo ministerija yra įsipareigojusi peržiūrėti teisės aktus ir nustatyti atvirųjų duomenų iniciatyvai plėtoti trukdančias teisinio reguliavimo kliūtis.
Taip pat bus tvarkomas informacijos rinkmenų sąrašas, kuriame kaupiami metaduomenys apie valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose elektroniniu būdu įvairia forma tvarkomas informacijos rinkmenas, pateikiamos nuorodos į jas, nurodoma, kokių informacijos rinkmenų duomenys yra vieši, kokiais formatais ir sąlygomis jie yra prieinami.
Galiausiai Susisiekimo ministerija metų pabaigoje turės pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl atvirųjų duomenų teikimo būdų (modelio). Reikėtų tikėtis, kad būtent šie siūlymai taps spartesnio ir efektyvesnio duomenų atvėrimo pagrindu, o neilgai trukus ir kiekvienas pilietis galės pajusti tiesioginę to naudą.
