Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 17d. 15:22

„Aš neturiu ką slėpti“ – prarastoji karta kibernetinio saugumo pasaulyje

Rytis Rainys ir Vaidas Bielinis
Organizatorių nuotr. / Rytis Rainys ir Vaidas Bielinis

Baltijos šalyse "Samsung" inicijuotas tyrimas parodė: daugiau nei trys ketvirčiai (78 proc.) šio regiono gyventojų visiškai arba beveik visiškai nesirūpina savo mobiliųjų įrenginių kibernetiniu saugumu, nors skaičiuojama, kad per šiuos metus skaitmeninėje erdvėje veikiančių nusikaltėlių padaryta žala visame pasaulyje sieks 2 trilijonus JAV dolerių.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalių gyventojai ne tik mažai rūpinasi savo saugumu skaitmeninėje erdvėje, bet 60 proc. jų nežino, kaip elgtis, jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta. Taip pat, net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais“, – sakė Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys sakė, kad nors per 2018 m. Lietuvoje kibernetinių incidentų buvo registruota 3 proc. mažiau nei 2017 m., kibernetinio saugumo požiūriu tiek praėjusiais metais, tiek šiais Lietuvoje buvo gausu įvykių., rašoma pranešime spaudai.

„Praėjusiais metais Lietuvoje registravome 53 183 kibernetinius incidentus, tai yra daugiau nei 1000 atakų per savaitę. Nors bendra kibernetinių incidentų statistika rodo nedidelį registruotų incidentų sumažėjimą, tačiau kibernetiniai incidentai tapo labiau sudėtingesni ir kompleksiškesni“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo NKSC vadovas.

Dr. R.Rainys pažymėjo, kad praėjusiais metais išaugo kibernetinių atakų skaičius nutaikytas į valstybinio sektoriaus institucijas.

„Nemaža dalis visos kenkėjiškos kibernetinės veiklos yra nukreipta į viešąjį sektorių. Tai reiškia, kad yra nusitaikoma į Lietuvos energetikos, finansų, saugumo politikos, užsienio reikalų sektorius. Kitas svarbus dalykas, ką mes pažymėjome ir savo ataskaitoje – daugiau, kaip pusė Lietuvos svetainių yra pažeidžiamos“, – pabrėžė dr. R.Rainys.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

„Mūsų tyrimas parodė, kad lietuviai gana mažai įsigilinę į duomenų saugumo temą. Beveik pusė respondentų per pastaruosius 6 mėnesius teigia neskaitę nė vieno straipsnio, nematę nė vienos televizijos laidos ar negirdėję nė vienos radijo laidos apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Akivaizdu, jog ne visada įvertiname su šia tema susijusias grėsmes. Palyginimui, viena apklausa yra parodžiusi kad amerikiečiai labiau bijo kibernetinių atakų nei fizinių išpuolių, įskaitant terorizmą, smurtinę mirtį ar seksualinį priekabiavimą“, – situaciją komentavo „Samsung“ atstovas.

Dalis problemos, anot dr. R.Rainio, yra visuomenės sąmoningumo trūkumas. Nemaža dalis žmonių mano, jog jie „neturi ką slėpti“ arba iš jų „nieko nepavogs“. „Akivaizdu, švietimas jiems nepakankamas. Koks galėtų būti sprendimas? Reikia siūlyti vieno mygtuko paspaudimo priemones. Reikia sukurti tokias priemones ir pasakyti: tau užtenka paspausti vieną mygtuką ir įsidiegti programėlę, kuri parinks tau saugius nustatymus, atnaujintų turinio valdymo sistemas. Mes pasiruošę padėti kuriant tokius supaprastintus saugumo užtikrinimo sprendimus“, – sakė NKSC vadovas.

„Prisiminkime prieš metus Lietuvoje kilusį „Yandex. Taxi“ skandalą. Nors įspėjimų apie duomenų saugumą ir galimas grėsmes netrūko ir netrūksta, šiandien programėlė ir toliau veikia. NKSC ataskaitoje buvo rašoma, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis bei juos perduoda į Rusiją. Tačiau šiandien tikrai yra žmonių, kurie ir toliau siunčiasi šią programėlę nepaisydami nei žiniasklaidoje mirgančios informacijos, nei valstybinių institucijų perspėjimų. Vartotojai dažnai patys save stato į pavojų elgdamiesi neatsargiai ir sudarydami galimybę kenksmingai programinei įrangai patekti į jų įrenginius“, – kalbėjo ekspertas.

V. Bielinis priminė, kad reikėtų toliau ir intensyviau inicijuoti visuomenės švietimo projektus, aktyviau skleisti informaciją apie apsisaugojimo būdus. Taip pat išmaniųjų telefonų gamintojai, siekdami užtikrinti visapusišką vartotojo telefono duomenų apsaugą, iš anksto įrenginius aprūpina specialiais saugumo sprendimais. Todėl vartotojai ketindami įsigyti naują išmanųjį telefoną turėtų atsižvelgti ir į šį aspektą. O ką galime padaryti mes patys?

„Manau, visi žinome pagrindines taisykles, kaip geriausiai apsaugoti savo mobilųjį telefoną ir kitus įrenginius. Tai reguliarus programinės įrangos atnaujinimas, stipraus lygio slaptažodžiai ir reguliarus jų keitimas. Taip pat nesisiųskite programėlių iš nepatikimų šaltinių, gavę neaiškų elektroninį laišką ar žinutę – ištrinkite. Tai patys paprasčiausi veiksmai, kuriais galite apsaugoti savo duomenis ir informaciją“, – patarimais dalinosi V. Bielinis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Interviu
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT