Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 30d. 11:10

Ateities medicinos keliai: inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai

Ateities medicinos keliai: inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai
Shutterstock nuotr. / Ateities medicinos keliai: inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai

Technologijų pažanga pastaraisiais metais auga žaibiškai ir sukuria galimybes atrasti keliones į kosmosą poilsio tikslais ar kurti patogesnes sąlygas gyvenimui. Senstant visuomenei labai daug dėmesio kreipiama į kuo ilgesnį kokybiško gyvenimo išsaugojimą ir sveikatos sektorius yra vienas svarbiausių prioritetų, orientuotų į žmogaus ilgaamžiškumo didinimą. Diegiant naujausias inovacijas siekiama atrasti vaistus ir gydymo būdus nuo žmoniją kamuojančių ligų, kad turėtume galimybę mėgautis ilgesniu ir sveikesniu gyvenimu.

Viename didžiausių Baltijos šalyse ateities technologijų tendencijų forume „Innovation Drift“, kuris vyks birželio 13–14 dienomis, sveikatos srities inovacijoms taip pat bus skiriama daug dėmesio ir dalyviai turės progą išgirsti pasaulinio lygio ekspertų įžvalgas apie naujausias medicinos tendencijas bei inovacijas.

Prestižinio valstybės strateginio forumo „Innovation Drift“ pranešėjas dr. Valery Zukin išgarsėjo padėjęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui. Iki tol dar niekam nėra pavykę padėti nevaisingai moteriai susilaukti savo palikuonių. V. Zukin teigia nujautęs, kad procedūra bus sėkminga ukrainiečių porai, kurie ligi tol negalėjo susilaukti vaikų.

Pasak V. Zukin, gydymas gali padėti palikuonių negalinčioms susilaukti moterims, kurios susiduria su liga, paliečiančia 1 iš 150 pacienčių, kurioms taikomas IVF (pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje). Medikai svarsto, ar tokiu būdu gimę kūdikiai ateityje nesusidurs su sveikatos problemomis ir ar nebus padarinių jų vystymosi raidai.

Pirmajam trijų žmonių DNR turinčiam kūdikiui šiuo metu turėtų būti 26 mėnesiai. Skelbiama, kad iš viso šia procedūra pasinaudojo daugiau nei 21 moteris, daliai jų procedūra nebuvo sėkminga, manoma, dėl jų amžiaus.

Kovoje su vėžiu – didžiulė pažanga

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad 1 iš 6 mirčių yra susijusi su vėžiniais susirgimais. Šiuo metu dažniausi kovos su vėžiu būdai yra chemoterapija, radioterapija, operacija ar hormonų terapija. 2018-aisiais Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad terapiniai virusai gali būti veiksmingas ginklas šioje kovoje. „Tai yra pirmas kartas, kai terapinis virusas prasiskverbė pro smegenų ir kraujo barjerą, o tai leidžia pasitelkti imunoterapiją gydyti žmonėms, sergantiems agresyviomis vėžio formomis“, – teigė atradimo autoriai.

Dar vienas Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ pranešėjas profesorius Arvydas Laurinavičius teigia, ligos pažeistuose audiniuose, kuriuos tiria patologai, yra milžiniški duomenų kiekiai, vertingi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo strategijai parinkti. Patologijos tyrimai ypatingi ir tuo, kad leidžia tyrinėti biožymenų raišką erdviniame ir struktūriniame audinio kontekste. Pastaruoju metu sparčiai plėtojamos skaitmeninės mikroskopijos, bioinformatikos bei dirbtinio intelekto technologijos atveria naujas galimybes „perskaityti ligos veidą“ ir pamatuoti kliniškai svarbius, dažnai žmogaus akimi nematomus ligos parametrus. Ypatingą reikšmę šie tyrimai įgyja plėtojant naujus vėžio imunoterapijos metodus, kurių parinkimui reikalingas imuninio atsako įvertinimas naviko mikroaplinkoje.

A. Laurinavičius yra biomedicinos mokslų daktaras, besispecializuojantis inkstų patologijos, biologinių žymenų tyrimų vėžio audiniuose, skaitmeninės patologijos vaizdo analizės, patologijos informatikos ir kitose srityse. Prof. A. Laurinavičius vadovauja Vilniaus universiteto tarptautinei tyrėjų grupei ir pristatys kuriamus gilaus konteksto audinių tyrimo metodus individualizuotai vėžio terapijai.

Partnerio nuotr./Arvydas Laurinavičius
Partnerio nuotr./Arvydas Laurinavičius

Kūno dalių spausdinimas

3D spausdinimas yra pripažintas kaip viena didžiausių industriją keičiančių technologijų prekių ir gamybos srityje. Vis dėlto dar nedaug kalbama apie tai, kad mokslininkai taip pat sėkmingai „atspausdino“ žmogaus kūno dalis naudodami 3D spausdintuvą. Pavyzdžiui, dar 2013-aisiais specialistai iš Kornelio universiteto sėkmingai išspausdino išorinę žmogaus ausį, galinčią atstoti tikrąją. San Diege įsikūrusi kompanija „Organovo“ pranešė įsipareigojusi spausdinti žmogaus kepenis, o pirmąją 3D kepenų transplantaciją numatė atlikti iki 2020-ųjų.

Pirmoji dalinė veido transplantacija buvo atlikta 2005-aisiais, Prancūzijoje. Po penkerių metų medikai Ispanijoje atliko pirmąją pasaulyje pilną veido transplantaciją žmogui, patyrusiam avariją. Per 24 valandas trukusią operaciją jam buvo atkurta nosis, lūpos, dantys ir žandikaulis.

Kartu su ryškiausiais ateities kūrėjais kviečiančio būti „Innovation Drift“ dalyviai susipažins su Martin Bonde Jensen, kuris pristatys 3D technologijų taikymą palengvinant veido transformacijas patyrusių žmonių gyvenimą, 3D spausdintuvu spausdinant kiekvienam individualiam atvejui reikalingus kaulų implantus rekonstrukcijai. M. B. Jensenas jau 28-erių išrinktas į prestižinį Forbes „Top 30 under 30“ sąrašą žmonių, turinčių daugiausia įtakos mokslui ir sveikatos sričiai.

Partnerio nuotr./Martin Bonde Jensen
Partnerio nuotr./Martin Bonde Jensen

Apie ateities medicinos ir kosmoso technologijas, lūžio inovacijas, ateities startuolius, ateities visuomenę ir žiniasklaidą, laukiančius iššūkius bei naujausias inovacijas, galinčias pakeisti mūsų kasdienybę, bus galima išgirsti ateities inovacijų forume „Innovation Drift“. Čia pranešimus skaitys tokie pasaulinio garso pranešėjai kaip „Euronews vadovas“ Michael Peters, IBM kvantinių kompiuterių ambasadorius Piotr Biskupski, dirbtinio intelekto produktų vadovas „Microsoft“ Dmitry Turchyn ir daugiau kaip 50 kitų pasaulinio garso inovacijų kūrėjų.

Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.

Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT