Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ateityje kompiuteriai viską atliks už mus

Dirbtinio intelekto mokslo pasiekimai gali sukelti neprognozuojamų padarinių
123rf nuotr. / Dirbtinis intelektas
Šaltinis: Verslas.in
0
A A

Pedantiškai išanalizavęs faktiškai kiekvieną savo gyvenimo aspektą nuo 1989-ųjų, Stephenas Wolframas pastebėjo: „Kuo daugiau nesvarbių ir minimalaus intelekto reikalaujančių užduočių paverčiu rutina, tuo daugiau energijos lieka svarbioms ir intelekto reikalaujančioms užduotims.“

Mes per daug laiko skiriame kasdienėms užduotims. 2010 metais atliktas tyrimas parodė, kad biuruose dirbantys žmonės susitikimus planuoja vidutiniškai 5 valandas per savaitę. Taip pat paaiškėjo, kad visą pusdienį per savaitę skiriame „būtinoms, tačiau nesvarbios užduotims“, tarkim, gautų el. laiškų filtravimui.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad technologijos turėtų palengvinti šiuos procesus. Žinoma, taip ir yra. Važiuoti automobiliu iš Klaipėdos į Vilnių užtrunka daug trumpiau negu važiuojant karieta. Dabar galime bendrauti su visu pasauliu realiuoju laiku – el. paštu ar „Facebook“ žinutėmis.

Užuot keliavę ar bendravę mažiau, mes elgiamės priešingai: keliaujame daugiau, bendraujame ilgiau. Prieš keletą metų „Google“ vadovas Ericas Schmidtas sakė: „Kas dvi dienas mes sukuriame daugiau informacijos negu per visą laiką nuo civilizacijos pradžios iki dabar.“ Blogiausiausia, kad didžioji dalis šios informacijos nėra svarbi.

Kovodami su turinio gausa, mes „multitaskiname“. Perjunginėjame pavaras ne tik tarp paprastų užduočių, tačiau ir tarp tų, kuriomis giliai rūpinamės. Prarandame save, santykius, net žmogiškumą. Informacijos apimtys išaugo, o mūsų gebėjimas ją apdoroti – nepasikeitė.

Kompiuteriai pavaduoja žmogų

Kai kompiuteriai nudirba dalį kasdienių darbų, mes turime daugiau laiko spontaniškesnėms bei intelekto reikalaujančioms užduotims – būtent jos ir svarbiausios žmogiškai prigimčiai. Atrodo, kad kompiuteriai jau dabar pavaduoja žmogų. Bankomatas leidžia išsiimti pinigų, o skaičiuotuvas atlieka visus matematinius veiksmus.

Iš tiesų, negalima teigti, kad šios užduotys atliekamos pačių kompiuterių – mes jas „sužadiname“ patys. Išsiimti pinigų bankomatu yra daug lengviau ir greičiau negu eiti į banką ir laukti eilėje, tačiau mes vis tiek turime eiti iki bankomato ir jį „sužadinti“. Tikrasis pavadavimas vyks tuomet, kai kartą „sužadinus“ kompiuteriai prisitaikys prie mūsų, o ne mes prie jų.

Kompiuteriai patikimai ir automatiškai žmogų pavaduos tuomet, kai gebės identifikuoti jūsų aplinką ir kontekstą bei taip suprasti, ko norite iš tikrųjų. IT temomis rašantis žinomas tinklaraštininkas Robertas Scoble‘as teigė, kad ateityje turėsime įrenginį, kuris palengvins kasdienį gyvenimą ir apsaugos mus nuo ekrano spaudinėjimo: „Ateityje mano mobilusis telefonas žinos, kad noriu picos. Žinos, kad įlipau į savo automobilį. Žinos, kas dar yra automobilyje kartu su manimi. Jis turės kontekstinę informaciją ir pasiūlys užduotis atlikti pats. Tarkim, mano darbų sąraše bus įrašas „Nusipirkti plaktuką iš parduotuvės“. Kompiuteris žinos, kad šalia picerijos yra tokia parduotuvė. Ir jis žinos, kad turiu laisvas 15 minučių. Taigi gausiu pasiūlymą tuo pačiu užsukti į parduotuvę įsigyti plaktuką.“

Ši technologija neapsiribos picomis ir plaktukais. Žadintuvas turi būti automatiškai nustatytas pagal tai, kada įvyks jūsų pirmas susitikimas kitą rytą. Kai autopilotu važiuojantis automobilis atsiduria kamščiuose, susitikimai turi būti automatiškai perkelti į vėlesnį laiką.

Kai išeinate iš vakarėlio, taksi jau turi laukti jūsų. Užuot žiūrėjus į neįdomias reklamas, jūsų televizorius turi rodyti filmo, kuris jus domina, anonsą. Kai kas nors vėluoja, tie žmonės neturėtų jums rašyti SMS žinučių. Jos su esamomis koordinatėmis bus nusiunčiamos automatiškai.

Nauja technologijų banga?

Išnagrinėjus visus ateities, kurioje kompiuteriai pavaduoja žmones, padarinius, darosi baugu. Netgi dabar rūpinamasi dėl daugybės privatumo bei saugumo pažeidimų – kompiuteriai žino per daug informacijos apie kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Susirūpinimas privatumu išaugs.

Technologijų milžinės, o taip pat ir pradedantieji „startup’ai“, dalyvauja šiame masiniame technologijų judėjime. Mes negalime pakeisti technologijų vystymosi trajektorijos, tačiau galime jai skirti deramą dėmesį. Potencialas yra didelis, tad pasiūla bus ne ką mažesnė.

Prisiminus, kad brangiausia žmogui yra laikas, galime prognozuoti didžiulį žiniasklaidos bei visuomenės susidomėjimą šia technologijų sritimi.

Šaltinis: „TechCrunch“

Verslas.in
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT