Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 5d. 16:38

Ateityje kurti ir programuoti robotus bus taip pat reikalinga, kaip ir mokėti vairuoti

Pianinu grojantis robotas
15min / Audriaus Gavėno nuotr. / Pianinu grojantis robotas

Gebėjimas patiems lengvai programuoti robotus kasdieniame gyvenime netrukus taps ne tik įprasta, bet ir pridėtinę vertę kuriančia veikla. Pasiruošimas tokiai ateičiai jau vyksta: robotizacija įtraukiama į universitetų programas, jos mokomi ir šalies vaikai. Apie poreikį mokėti kurti robotus kalba ir verslo atstovai, teigdami, kad ateityje tam programavimo kalbų žinios net nebus būtinos. Šiuo metu vystomos platformos leis beveik kiekvienam nesudėtingai susiautomatizuoti technologijas, rašoma pranešime spaudai.

Susiprogramuoti įrankius mokėsime visi?

Robotizacija į šalies verslą pradėjo žengti prieš keletą metų, tad neatsilikti nuo technologinių tendencijų turėjo ir aukštasis mokslas. Taip 2017-aisias Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) gimė idėja į studijų programą įtraukti informacinių sistemų inžineriją, kurios vienu iš pasirenkamųjų modulių tapo Robotinių procesų automatizavimas. Tokie mokslai šalyje buvo pirmieji ir iki šiol – vieninteliai.

„Atsižvelgdami į turimas kompetencijas, norėjome sugalvoti, ką pažangaus galime pasiūlyti Lietuvai. Susitikome su verslo atstovais ir paklausėme – koks yra dabartinis ir ateities rinkos kompetencijų poreikis? Iš šios diskusijos VU MIF gimė šiandienai aktuali studijų programa. Aiškinomės, kokios yra populiariausios programavimo kalbos, kaip turėtų būti dirbama su duomenų bazėmis. Nusprendėme pasiūlyti gilintis į dirbtinio intelekto metodus bei jų taikymą šiandienos duomenų analizės uždaviniams spręsti“, – apie studijų programos pradžią kalba VU MIF informacinių technologijų (IT) prodekanas dr. Povilas Treigys.

Akademiko teigimu, informacijos kiekis pasaulyje tik didėja – apskaičiuota, kad jis 2025-aisiais pasieks 163 zetabaitus, kai 1 zetabaitas lygus trilijonui gigabaitų. Tai bus dešimt kartų daugiau nei 2017-aisias. Ir būtent duomenų analizė, pasak dr. P. Treigio, gali sukurti pridėtinę vertę.

„Paruošę studijų programą, pradėjome su 25 gabiausiais Lietuvos pirmakursiais, tačiau robotinių procesų automatizavimas buvo kaip pasirenkamasis dalykas ir, atėjus laikui užpildyti modulį, studentai išsibarstė. Tikimės, kad pavasario semestrą pradėsime su reikiamu skaičiumi besimokančiųjų“, – viliasi dr. P.Treigys.

Asmeninio archyvo nuotr./Povilas Treigys
Asmeninio archyvo nuotr./Povilas Treigys

Pašnekovas pabrėžia – ši Lietuvos IT sektoriui aktuali studijų programa tik parodo būtinybę ugdyti atvirą, kūrybišką ir kritiškai mąstančią ateities kartą.

Tam pritaria ir partnerystę su mokslo įstaiga užmezgusio „Danske Bank“ IT globalių paslaugų centro, šiuo metu Lietuvoje didžiausiu mastu vykdančio robotinių procesų automatizavimą, Robotikos skyriaus plėtros vadovas Rokas Piškovas.

„Ateityje gebėjimui programuoti bus reikalingesnis stiprus loginis, inžinerinis mąstymas supratimas, o ne visų programavimo kalbų žinojimas. Automatizavimas vyks tam tikrose platformose, kurios leis pačiam susiautomatizuoti reikiamą sprendimą. Tiesa, tam žmogus turės suvokti, kaip jis atliekamas, nuo ko prasideda ir kuo turi baigtis. Tokias platformas šiuo metu vysto daugelis IT kompanijų, jomis naudotis galima be kodus rašančios vystytojų (angl. „developers“) komandos ir procesai jau dabar įgauna pagreitį“, – teigia specialistas.

R.Piškovo teigimu, „Danske Bank“ aktyvų automatizacijos kelią organizacijoje pradėjo prieš ketverius metu ir šiuo metu naudoja daugiau kaip 200 unikalių robotų. Kiekvienas iš jų yra virtualus komandos narys – turi unikalų numerį, jį prižiūrintį vadovą, atlieka konkrečią funkciją. Šie robotai turi savo genealoginį medį, gyvenimo aprašymą, o po 2-4 metų yra išleidžiami į pensiją. Robotai už savo veiklą „atsiskaito“ ir kasmetinėse rezultatų peržiūrose.

„Vien šiemet automatizavome virš 50 darbo vietų ir taip sutaupėme apie 3 mln. Eur visos organizacijos mastu. Specialistus ruošiame ir patys – dalinamės žiniomis, ugdome – ir bendradarbiaujame su universitetais. Noriai investuojame į profesionalios komandos užsiauginimą“, – automatizacijos naudą verslui įvardija R.Piškovas.

Asmeninio archyvo nuotr./Rokas Piškovas
Asmeninio archyvo nuotr./Rokas Piškovas

Ugdomas ne individualistinis požiūris

Be Vilniaus universiteto, visuomenę ateities robotizacijai ruošia ir vaikus ugdančios įstaigos. Viena jų – „Robotikos akademija“, besistengianti prisitaikyti ir prie visiškai pasikeitusios jaunosios kartos, ir prie technologinės raidos iššūkių.

„Dabartiniai vaikai vadinami „Alfa“ karta. Ir ji ryškiai pasikeitė pastaruoju metu. Pagrindinės to priežastys – informacijos prieinamumas ir sklaida. Vaikai labiau domisi pasauliu, internetu naudojasi tam, kad atsakytų į sau rūpimus klausimus. Ši karta, kartu ir prieš tai kelios buvusios, jau gimė su technologijomis, jos įprastos ir suprantamos kaip duotybė. Kiekvieną savaitę bendraujame su 7 tūkst. vaikų Lietuvoje ir matome – jie mąsto globaliau, labiau mėgsta komandiškumą. Tiesa, pastebime, kad labiausiai tobulėjimą ir stabdo būtent individualistiškas jų tėvų požiūris”, – pasakoja „Robotikos akademijos“ Vilniaus padalinio vadovas Lukas Kanapienis.

Įvaldę robotus, įgysime pranašumo

Pasak pašnekovo, šiuo metu vaikus svarbu ugdyti kaip ateities problemų sprendėjus. Tokia visuomenė, L.Kanapienio manymu, galės geriausiai prisitaikyti prie naujų poreikių, o gebėjimas programuoti ir kiekvienam sukurti didesnį ar mažesnį robotą kurs pridėtinę vertę.

„Galėsime išsiversti ir be robotų. Tačiau jei turėsime tokias kompetencijas, mokėsime juos programuoti, gebėsime ne tik pritaikyti žinias, bet ir suprasti programavimo logiką, gyvensime tikrai lengviau. Programavimas tampa vienu geriausių sprendimų, padedančių neatsilikti nuo technologijų – tiek kalbant apie buitį, tiek apie verslą. To ir mokome vaikus – suprasti programavimo logiką, kad jie turėtų daugiau pasirinkimų IT srityje“, – sako L.Kanapienis.

Asmeninio archyvo nuotr./Lukas Kanapienis
Asmeninio archyvo nuotr./Lukas Kanapienis

Būtent gebėjimas perprasti ir tinkamai panaudoti IT žinias, „Danske Bank“ Robotikos skyriaus plėtros vadovo teigimu, ateityje mums suteiks daug pranašumo. Ir to pasiekti, anot R.Piškovo, galima tinkamu bei kryptingu ugdymu.

„Problema ta, kad pas mus dažniausia mokoma naudotis tik viena ar keliomis technologijomis. Viena vertus, tai gali būti labai geras dalykas – ką užsakovas pasakys, tą ir padarysiu. Tačiau labai svarbu ugdyti emocinį intelektą ir gebėjimą mąstyti kritiškai. Neužtenka tik atrasti problemų sprendimus ir juos turint suprogramuoti. Pažintinis mąstymas, bendradarbiavimas, komunikacijos įgūdžiai bei kritiškumas ir kūrybiškumas atneša daugiausiai naudos. Todėl ir patys dalinamės žiniomis, investuojame į specialistų paruošimą, rengiame mokymus darbuotojams“, – apibendrina R.Piškovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:47
19:28
00:40

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT