„Lockheed U-2“ tarnybą pradėjo dar 1956 metais. Dabar naudojami U-2S lėktuvai buvo pagaminti per septintąjį dešimtmetį. Šis lėktuvas gali skristi didesniame nei 24 km aukštyje. Jis sunkiai pastebimas ir gali gabentis įvairios šnipinėjimo įrangos. Kai Žemės orbitoje dar nebuvo tiek daug pajėgių palydovų, aukštai skrendantis U-2 buvo nepaprastai naudingas įrankis.
Tiesą sakant, toks tebėra ir dabar, nors jo vaidmuo po Šaltojo karo ir gerokai sumenko. Bet kas sakė, kad seno šuns naujų triukų neišmokysi?
U-2S gali tapti naujos ABMS („Advanced Battle Management System“) technologijos centru. Dabar skirtingų pajėgų elektroninės sistemos tarpusavyje, vaizdžiai sakant, nesusikalba. Tai nereiškia, kad laivynas nederina veiksmų ir nesikeičia informacija su oro pajėgomis ar sausumos kariuomene. Tiesiog tam reikia daug žmonių darbo ir laiko. U-2S taptų skraidančiu komunikacijų centru, kuris galėtų priimti informaciją iš labai didelio ploto ir paverstų ją prieinama visiems misijos dalyviams.
50 milijonų dolerių sutartis su „Lockheed Martin“ jau pasirašyta. Pagal ją, U-2S gaus naują avionikos sistemą bei misijos valdymo kompiuterį, kuris į vieną ryšių mazgą suriš skirtingų pajėgų sistemas. Tai ypač pravers renkant duomenis iš įvairių situaciją stebinčių jutiklių. Kitaip tariant, U-2S didžiaja dalimi ir toliau vykdys savo darbą – rinks žvalgybos duomenis. Tik šįkart tie jutikliai bus ant žemės, ore ir vandenyje, bet juos visus jungs bendras kompiuteris.
Idėja labai ambicinga, tačiau, jei viskas eisis pagal planą, tai suteiks didelį pranašumą šiuolaikinio mūšio lauke. Per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo ne kartą kalbama apie U-2S tarnybos pabaigą. Paprastai tariant, šis labai senas lėktuvas nebėra toks patikimas ar net toks reikalingas. Tačiau per porą metų U-2S gaus naują avionikos sistemą, geresnę kabinos elektroniką ir kitus patobulinimus, kurie šį lėktuvą pavers išmanesniu, funkcionalesniu ir lengviau valdomu. Todėl apie išėjimą į pensiją U-2S gali negalvoti bent porą dešimtmečių.
