„Aurora“ pirmiausiai pradėtų veikti išmatuodama smegenų bangų ir akių judėjimo aktyvumą, tokiu būdu užfiksuodama žmogaus panirimą į budriojo miego – REM (angl. Rapid Eye Movement) fazę. Būtent jos metu labiausiai tikėtina sapnavimo galimybė. Tuomet „Aurora“ imtų skleisti šviesų bei garsų seriją, kuri, pasak „Aurora“ išradėjo Danielio Schoonoverio, ne pažadintų vartotoją, o leistų jam suprasti, kad jis sapnuoja. Tuomet miegantysis gali patekti į „sąmoningo sapno“ būseną ir perimti jo kontrolę.
Vis dėlto, šis sapnų valdymo prietaisas sulaukė ir neigiamų vertinimų. Johnso Hopkinso centro miego specialistė Rachel Salas teigia, kad „Aurora“ gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Kadangi šiuolaikiniai žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterių bei mobiliųjų telefonų, kuriuose nuolat įjungtas LED apšvietimas, papildomas šviesos spinduliavimas padidina miego sutrikimų riziką.
Taip pat ji priduria, kad įrenginys negali tiksliai identifikuoti miego stadijų. Siekiant užtikrinti, kad asmuo tikrai yra REM miego būsenoje, reikia tiksliai išmatuoti akių bei raumenų judesius ir smegenų bangų aktyvumą. Viso to įvertinimui reikia pasitelkti daug sudėtingų prietaisų.
Sapnų valdymo įrenginio autorius D. Schoonoveris sako, kad šis išradimas pagerintų miegą apskritai. Išradėjas sako, kad „sąmoningi sapnai“ mažina streso lygį bei košmarų susapnavimo galimybę. Kitas įdomus atradimas yra tas, kad šių sapnų metu, atliekant tam tikrus uždavinius, sustiprėja įgūdžiai ir realiame gyvenime. Mokslininkai aktyviai ieško ir daugiau sričių, kuriose ši technologija gali būti naudinga.
Šio prieštaringai vertinamo sapnų valdymo prietaiso koncepcija yra aktyviai remiama Kickstarter.com platformoje ir galbūt jau greitai turėsime galimybę išbandyti „Aurora“ kiekvienas savo namuose.
