Dabar populiaru
Publikuota: 2012 liepos 24d. 12:01

Balsavimo internetu anatomija: kas labiausiai bijo nežinomybės?

4G ryšys suteikia galimybę naudotis itin didelės spartos internetu bet kur.
123rf nuotr. / Seimo rinkimas prie ežero Lietuvoje vis dar tebėra kažkas iš fantazijų srities.

Internetinio balsavimo projektai Seimo komitetuose blaškosi jau 6 metus. Per tą laiką į priekį nepasistūmėta – rudenį vyksiančiuose rinkimuose galimybės balsuoti internetu piliečiai dar neturės. Abejojama, ar e. balsavimo sistema gali būti saugi. Bijoma, kad paprasčiau taps pirkti balsus. Ir apskritai – kompiuteris yra tokia paslaptinga dėžė, kurioje vykstantys procesai yra sunkiai kontroliuojami ir suprantami.

Estai jau balsuoja, Lietuva bijo

2011-ųjų spalį Vyriausybė patvirtino Užsienio reikalų ministerijos pateiktą „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo planą ateinantiems trejiems metams. Pagal šį planą, projektams, kuriais užsienio lietuviai būtų labiau integruojami į valstybės gyvenimą, per trejus metus skiriama daugiau nei 43 mln. litų. Viena brangiausių projekto dalių – balsavimas internetu, kuriam skiriama 5 mln. litų. Tiesa, numatyta išlyga, kad ši projekto dalis bus vykdoma tik tuo atveju, jei Seime bus apskritai pritarta e. balsavimo idėjai, priimti reikiami teisės aktai.

Balsavimo internetu projektas ir koncepcija Seime guli jau nuo 2006 metų. Tuo metu estai e. balsavimą išbandė dar 2005-aisiais, o pernai vykusiuose rinkimuose į parlamentą internetu jau balsavo kiek daugiau nei 140 tūkst. piliečių – beveik ketvirtadalis visų balsavusių rinkėjų.

Internetinis balsavimas turėtų užtikrinti ne tik didesnį užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos politikoje. Jis taip pat turėtų bent stabilizuoti, jei ne padidinti, nuolat mažėjantį rinkėjų aktyvumą. Internetinis balsavimas yra patogesnis, užima mažiau laiko tiek rinkėjui, tiek rinkimų rengėjui.

Nors sistemos įdiegimo kaštai būtų nemaži, vėliau (tiesa, tik e. balsavimui įgavus didelį mastą) būtų galima sutaupyti – kiekvienų rinkimų metu yra spausdinami milijonai biuletenių, kurių dauguma lieka nepanaudoti. Be to, apylinkėse dirba tūkstančiai žmonių, kurių atlyginimai taip pat kainuoja. Balsuojant internetu taip pat pagreitėtų balsų skaičiavimas.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė, kad e.balsavimo koncepcija prieštarauja Konstitucijai.

Tačiau Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas 2011-ųjų spalio 19 dieną nutarė, kad e.balsavimo koncepcija prieštarauja Konstitucijai, mat neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo, sudaromos prielaidos už rinkėją balsuoti kitam asmeniui.

Be to, jei būtų leista internetu balsuoti tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, anot komiteto, būtų pažeistas konstitucinis principas, kad „organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Tiesa, kokiu būdu balsavimo forma keičia rinkėjo balso reikšmę, komiteto siūlyme atmesti e.balsavimo projektus nedetalizuojama.

Sistemą pirmiausia reikia testuoti

Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, teisininkas Jonas Udris mano, kad balsavimo slaptumas – pačių rinkėjų teisė. Valstybės pareiga – ją užtikrinti. Taigi, jei rinkėjui sudaryta galimybė balsuoti slaptai ir internetu, ne problema, kad namai – ne kabina apylinkėje, į kurią leidžiama tik po vieną.

Be to, kaip teigia J. Udris, net ir tradicinėje sistemoje balsavimo slaptumas ne visada yra užtikrinamas: „Įsivaizduokite rinkimų apylinkę kokiame nors kaime, kur rinkimų teisę turi 200 žmonių, o atėjo 30 ir visi balsavo už tą patį kandidatą – ar tai buvo slaptas balsavimas? Jei bent vienas būtų balsavęs už ką nors kitą, bet kuris galėtų apsimesti tuo vienu, ir nebūtų aišku, kas už ką balsavo. Bet šiuo atveju, kuris yra visiškai realus, slapto balsavimo nėra.“

 

Tačiau slapto balsavimo principas, nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir nutarė, kad e.balsavimas jį pažeistų, nėra pagrindinis argumentas šiuo klausimu. Informacinės sistemos saugumas ir neva geresnės sąlygos balsų pirkimui yra žymiai problemiškesni internetinio balsavimo aspektai.

„Negalime vertinti sistemos tol, kol jos neturime. Įsivaizduokite – turime automobilį. Galime įvairias testais patikrinti, ar jis yra saugus. Tačiau jei turime tik jo viziją, negalime atlikti testų ir pasakyti, ar tas automobilis bus saugus, ar ne. Yra specialistų, kurie bet kokią informacinę sistemą laiko nesaugia. O estai atliko testavimą: jie e.balsavimo programinę įrangą padarė atviro kodo. Visiems, kas norėjo, davė su ja susipažinti ir ieškoti joje klaidų ar spragų. Tačiau jų nebuvo“, – pasakoja J. Udris.

Rinkimai grįsti nepasitikėjimu

Aktyvus e.balsavimo priešininkas, programuotojas Emilis Dambauskas pabrėžia, kad kuriant internetinio balsavimo sistemas netobulomis šiuolaikinėmis technologijomis, einama į kompromisus. Kompiuteryje neįmanoma stebėti, kaip yra skaičiuojami balsai, tad pilietis, kuris tradiciniuose rinkimuose gali dalyvauti, skaičiuoti ir tikrinti, čia turi pasitikėti kompiuteriais, programuotojais ir informacinių technologijų įmonėmis.

„Kai Estijoje vyko pirmieji parlamento rinkimai, kuriuose veikė e.balsavimas, partijos neatsiuntė stebėtojų – jiems pasakė kompiuterininkai, kaip balsai suskaičiuoti – jie ir patikėjo. Tuos dalykus reikia tikrinti. O kai žmonės pradeda aklai pasitikėti tuo, kaip jiems kažkas tuos balsus suskaičiavo, tai yra nebe demokratija, o tik iliuzija“, – mano E. Dambauskas.

Taigi, pasitikėjimas – demokratinių rinkimų priešininkas, nes tam, kuriuo pasitikima, atrišamos rankos savivaliauti.

„Tradicinė sistema paremta nepasitikėjimu – tai paradoksalu. Susirenka žmonės, kurie vieni kitais nepasitiki, į vieną kambarį ir, dėl to nepasitikėjimo, jie neleidžia vieni kitiems sukčiauti skaičiuojant balsus. O kalbant apie e.balsavimą, tektų aklai pasitikėti žmonėmis, kurie šiuo metu balsų skaičiavimu išvis neužsiima, o tik sumuoja rezultatus, kuriuos gauna iš apylinkių“, – teigia programuotojas.

Anot jo, Lietuvoje kol kas rinkimų procesą kontroliuoja kas šimtasis pilietis – internetinio balsavimo kontrole užsiimtų vienetai.

Jei rinkėjo pavardę atitinkantis kodas, kurį žinotų tik pats rinkėjas, būtų patalpintas į vieną didelę duomenų bazę kartu su visų rinkėjų kodais ir kandidatų, už kuriuos jie balsavo, pavardėmis, pats rinkėjas galėtų atlikti tam tikrą rinkimų kontrolę – stebėti, ar jo balsas suskaičiuotas teisingai.

Jei rinkėjo pavardę atitinkantis kodas, kurį žinotų tik pats rinkėjas, būtų patalpintas į vieną didelę duomenų bazę kartu su visų rinkėjų kodais ir kandidatų, už kuriuos jie balsavo, pavardėmis, pats rinkėjas galėtų atlikti tam tikrą rinkimų kontrolę

Tačiau, E.Dambausko nuomone, tai taip pat vienas iš kompromisų – užtikrinamas stebėjimas, bet kyla pavojus balsavimo slaptumui, be to, rinkėjas, pardavęs savo balsą, nebegali jo pakeisti – bus galima patikrinti, už ką jis galų gale balsavo. „Dabartinėje sistemoje rinkėjo biuletenis atsiduria urnoje ir niekas nežino, už ką jis balsavo, net ir pats pasiskelbęs, jis negali nieko įrodyti.“

Balsų pirkimas – kultūros dalykas

Anot J.Udrio, rinkimų teorijoje egzistuoja dvejopas balsavimas – kontroliuojamoje ir nekontroliuojamoje aplinkoje. Kontroliuoti galima balsavimą apylinkėse ir savivaldybėse, užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. O balsavimas paštu ar internetu vyksta nekontroliuojamoje aplinkoje, ir niekas nemato, kokiu būdu žmogus pildo biuletenį.

Balsavimas paštu Lietuvoje yra panaikintas remiantis tais pačiais argumentais, kuriais oponuojama e.balsavimui – paprasčiau pirkti balsus ar net naudoti prievartą prieš rinkėją.

„Šita argumentų grupė yra sunkiausiai atremiama. Sunku oponuoti, jei politikas pasako, kad mūsų rinkėjai yra nesąžiningi ir linkę parsiduoti, o mūsų kandidatai yra linkę pirkti balsus“, – neslepia nusivylimo J.Udris.

Estijoje balsuoti internetu galima kelis kartus. Ir tai padaryta ne tiems rinkėjams, kurie itin neapsisprendę, bet tiems, kuriems daromas spaudimas ar siūloma balsus pirkti. „Galite parduoti savo balsą 10 kartų, susirinkti po 20 litų, o galiausiai vis tiek balsuoti už ką norite“, – teigia J.Udris. Galų gale, jei estas pardavė ne tik savo balsą, bet ir identifikacinę kortelę, kuri reikalinga balsuoti internetu, savo balsą jis gali dar kartą pakeisti rinkimų dieną atėjęs į apylinkę.

Tačiau E.Dambauskas abejoja ir šia sistema. Nors 2011-aisiais rinkimų į Estijos parlamentą metu savo apsisprendimą keitė daugiau nei 4 tūkst. rinkėjų, programuotojas pažymi, kad nebūtinai savo balsus turėjo keisti tie, kurie galėjo būti papirkti.

Jis primena S.Saročką, kuris 2004-aisiais per Seimo rinkimus supirko 62 rinkėjų pažymėjimus, kad galėtų už tuos rinkėjus balsuoti paštu. Nors šie piliečiai vis tiek turėjo teisę ir be pažymėjimų ateiti į apylinkę, balsuoti ir tokiu būdu panaikinti S.Saročkos balsus, iš 62 šia teise pasinaudojo vos 4.

Papirkti įmanoma tiek tradiciniu, tiek internetiniu būdu – jei tik yra kas papirkinėja, jei tik yra pinigų ir parsiduodančiųjų. 

J.Udris teigia, kad papirkinėjimo mastai Lietuvoje nėra dideli. Per kiekvienus rinkimus, anot teisininko, iškeliamos vos trys ar penkios balsų pirkimo bylos. „Balsų pirkimas – visuomenės kultūros dalykas. Papirkti įmanoma tiek tradiciniu, tiek internetiniu būdu – jei tik yra kas papirkinėja, jei tik yra pinigų ir parsiduodančiųjų. Tai yra rinkėjų sąmoningumo, visuomenės brandos klausimai“, – mano J.Udris.

Du palyginimai

Švedijos piratų partijos ir Europos parlamento narys, programuotojas Christianas Engströmas rinkimus palygino su televizine loterija – kamuoliukai sukasi permatomame būgne ir kiekvienas žiūrovas gali matyti, kaip atrenkami atsitiktiniai skaičiai. Nėra sudėtinga užprogramuoti kompiuterį generuoti atsitiktinius skaičius, tai būtų pigiau ir paprasčiau. Tačiau kompiuterio viduje loterijos žaidėjai negalėtų stebėti, kaip šis procesas vyksta, jie nepamatytų sukčiavimo atvejų.

J.Udris, oponuodamas teiginiui, kad e.balsavimas sudaro prielaidas paprasčiau pirkti balsus, siūlo uždrausti prekiauti virtuviniais peiliais – juk pasitaiko nužudymų ir jais.

Temos: 2 Rinkimai Politika

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? Rasa Žemaitė: Vilniaus savivaldybė 100 eurų kompensacijas moka ir neteisėtai dirbantiems darželiams

Aktualu

Įstatymas su paslėpta mina: G.Kirkilo partija gali negauti pinigų, kuriais jau džiaugiasi

Verslas

Suabejota Teismų rūmų Vilniuje projekto originalumu: įtartinai panašus į bokštą Kinijoje

Lapkričio TOP 13: knygų antplūdis artėjant šventėms.

Interviu 24sek

Linas Kleiza – apie D.Gudelio žingsnį, A.Blanco šantažą, „Ryto“ bėdas ir pinigus

Vardai

„Atspėk, kas dėžėje“ premjera: tokių Monikų dar nematėte – iš baimės net drebėjo rankos

Aktualu

Šiaurės Korėja išbandė naują modernų taktinį ginklą

Erikos istorija

Aktualu

Orai.lt: virš Lietuvos įsitvirtins šalta oro masė

Aktualu

Žemės ūkio ministerijos darbuotojai šimtmetį atšventė su šokiais ir alkoholiu

Aktualu

Reitingų viršūnėse – Ingridos Šimonytės šuolis

Gyvenimas

„Victoria's Secret“ vadovas atsiprašo už nejautrius komentarus apie translyčius ir plius dydžio moteris

Aktualu

Avarijoje prie Balėnų kaimo aštuonmetį mirtinai sužalojo Mažeikių tarybos narys Sigitas Kaktys

Vardai

Iglė per gimtadienį scenoje sulaukusi 4 kilogramus sveriančio S.Prūsaičio siurprizo neteko žado

Aktualu

Suprasti akimirksniu: 15min atsako į svarbiausius klausimus apie prezidento rinkimus

Verslas

Lietuvio emigracija Suomijoje truko pusdienį: darbdavys mini „netipinę situaciją“

24sek

K.Pangosas: apie svarbiausią Šaro pamoką, nustebinusius katalonus ir stiprų „Žalgirį“

24sek

Po 10 rungtynių kartu „Rockets“ atsisveikino su Carmelo Anthony

Mokėk kortele visur

Maistas

Nuoširdi Kalėdų dovana, kurią gaminant įsitrauks visa šeima, o išlaidauti neprireiks

Naujienos

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? Rasa Žemaitė: Vilniaus savivaldybė 100 eurų kompensacijas moka ir neteisėtai dirbantiems darželiams

Aktualu

Įstatymas su paslėpta mina: G.Kirkilo partija gali negauti pinigų, kuriais jau džiaugiasi

Verslas

Suabejota Teismų rūmų Vilniuje projekto originalumu: įtartinai panašus į bokštą Kinijoje

Lapkričio TOP 13: knygų antplūdis artėjant šventėms.

Interviu 24sek

Linas Kleiza – apie D.Gudelio žingsnį, A.Blanco šantažą, „Ryto“ bėdas ir pinigus

Vardai

„Atspėk, kas dėžėje“ premjera: tokių Monikų dar nematėte – iš baimės net drebėjo rankos

Aktualu

Šiaurės Korėja išbandė naują modernų taktinį ginklą

Erikos istorija

Aktualu

Orai.lt: virš Lietuvos įsitvirtins šalta oro masė

Aktualu

Žemės ūkio ministerijos darbuotojai šimtmetį atšventė su šokiais ir alkoholiu

Aktualu

Reitingų viršūnėse – Ingridos Šimonytės šuolis

Gyvenimas

„Victoria's Secret“ vadovas atsiprašo už nejautrius komentarus apie translyčius ir plius dydžio moteris

Aktualu

Avarijoje prie Balėnų kaimo aštuonmetį mirtinai sužalojo Mažeikių tarybos narys Sigitas Kaktys

Vardai

Iglė per gimtadienį scenoje sulaukusi 4 kilogramus sveriančio S.Prūsaičio siurprizo neteko žado

Aktualu

Suprasti akimirksniu: 15min atsako į svarbiausius klausimus apie prezidento rinkimus

Verslas

Lietuvio emigracija Suomijoje truko pusdienį: darbdavys mini „netipinę situaciją“

24sek

K.Pangosas: apie svarbiausią Šaro pamoką, nustebinusius katalonus ir stiprų „Žalgirį“

24sek

Po 10 rungtynių kartu „Rockets“ atsisveikino su Carmelo Anthony

Mokėk kortele visur

Maistas

Nuoširdi Kalėdų dovana, kurią gaminant įsitrauks visa šeima, o išlaidauti neprireiks

Vardai

Ypatingos

07:22
06:20

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT