Dabar populiaru
Publikuota: 2015 spalio 29d. 23:58

CERN vadovas R.D.Heueris: laboratorijoje, kaip ir futbole, reikia ir talentingų, ir sunkiai dirbančių

Po viešnagės Vilniuje didžiausio pasaulyje mokslinių tyrimų centro CERN vadovas Rolfas-Dieteris Heueris spalio 28 dieną apsilankė ir Kaune. Laikinojoje sostinėje jis susitiko su LSMU bei KTU universiteto atstovais, aplankė Kauno klinikas bei Santakos slėnį, tarptautinius standartus atitinkantį nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą.

Vizito metu CERN vadovas pabrėžė, jog savo pirmuoju apsilankymu Lietuvoje siekia užmegzti tvirtesnius ryšius, atrasti bendradarbiavimo plėtros galimybių bei žmonių, kurie galėtų įsilieti į CERN šeimą. Šiuo metu centre dirba 22 Lietuvos mokslininkai, tačiau pasirašius asocijuotos narystės sutartį, jų galėtų būti įdarbinta dar daugiau. Ir jų bus daugiau, kaip pabrėžė pats R.D. Heueris, nes lietuviai – puikūs IT bei elektronikos specialistai.

Neseniai lietuvių skaičius CERN padidėjo. Jis ir toliau augs. Lietuviai turi didelį potencialą.

„Neseniai lietuvių skaičius CERN padidėjo. Jis ir toliau augs. Mes čia ne dėl to, kad trūksta žmonių, o dėl to, kad mums reikia gerų žmonių. Netgi didžiuliame projekte maža grupelė darbuotojų yra pastebima. Lietuviai turi didelį potencialą. Neskirstome darbuotojų pagal pilietybę. Kiekvienas asmuo gali prisidėti savaip. Vienų, realistų, mąstymas yra tikslus, sekantis nubrėžtą kelią, kiti mėgsta svajoti, išeiti už ribų ir mąstyti plačiau. Reikia išlaikyti pusiausvyrą. Kaip ir futbolo ekipoje: jei sustatysi vienuolika genijų, jie ims varžytis tarpusavyje komandos viduje. Jei sustatysi vienuolika sunkiai dirbančių – jiems negims jokia geniali idėja. Reikia pusiausvyros tarp jų ir gero trenerio“, – pabrėžė CERN vadovas.

Svečias pagyrė Kauno klinikų įspūdingą įrangą. Pasak jo, Lietuva turi didžiuotis savo pasiekimais, tais, kuriuos jis spėjo pamatyti per parą, praleistą mūsų šalyje. Paklaustas apie artimiausią naują projektą, R.D.Heueris pabrėžė, jog dabartinis CERN tikslas – visu pajėgumu imti eksploatuoti Didįjį hadronų greitintuvą (DHG).

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./CERN vadovas Rolfas-Dieteris Heueris
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./CERN vadovas Rolfas-Dieteris Heueris

„Tai – trumpo periodo planas. O kai kalbu apie trumpą periodą, kalbu apie ateinančius dvidešimt metų. Turime DHG skirtą programą, kurią naudosime ateinančius dešimt metų. Turime stiprią atnaujinimo programą, skirtą pagerinti DHG veikimą. Po atnaujinimo DHG vyks dešimt kartų daugiau dalelių susidūrimų. Fiksuosime juos ir gausime didesnį gradientą. Dabar vyksta pasiruošimas atnaujinimui, kuris įvyks 2020-2025 metais. Vilniaus ar Kauno universitetų ekspertai galėtų tame procese dalyvauti, tad, manau, dabar puikus laikas prisijungti“, – apie artimiausius planus prabilo R.D.Heueris.

Šiemet CERN fizikai buvo užsiminę apie tai, kad tikisi didesnio atradimo netgi už Higgso bozoną. Paklaustas, apie kokį atradimą buvo kalbama, CERN vadovas patikino, jog tai tik gali nutikti, o ne tikrai nutiks. Atradimų suplanuoti neįmanoma.

„Tikimės rasti pirmąsias daleles, kurios sudaro tamsiąją medžiagą. Higgso bozonas leido užbaigti matomo pasaulio apibūdinimą, bet mūsų regimasis pasaulis sudaro tik 5 proc. Visatos. 95 proc. jos sudaro tamsioji medžiaga, apie kurios egzistavimą žinome iš gravitacijos, arba tamsioji energija, kuri plečia Visatą. Yra idėjų apie tamsią medžiagą: ją gali sudaryti dalelės“, – teigė R.D.Heueris.

Anot jo, prieš 85 metus egzistavo tik medžiagos pasaulis. Tereikėjo trejų metų, kad jis būtų atrastas. Ir staiga buvo atrastas kitas pasaulis – medžiagos ir antimedžiagos.

„Bet antimedžiaga neegzistuoja – mes nežinome, kur ji dingo. Tai pakeitė mūsų pasaulio vaizdą ir dabar mes galime būti ant slenksčio tarp matomo pasaulio ir tamsios Visatos. Jei rasime tamsiosios medžiagos daleles, tai bus didelis žingsnis pirmyn, kaip prieš 85 metus atradus antimedžiagą“, – teigė CERN vadovas.

Net ir praėjus septyneriems metams nuo DHG atidarymo, vis dar atsiranda mokslininkų, teigiančių, kad jis gali sunaikinti Visatą. Pasiteiravus, ar tikrai nėra ko baimintis, R.D.Heueris patikino, jog DHG sukuria tik mažą dalelę, palyginus su Visata, energijos.

Mes tik atkartojame tai, ką milijonus metų darė ir tebedaro Visata.

„Mes tik atkartojame tai, ką milijonus metų darė ir tebedaro Visata. Ir atkartojame procesus tik maža dalimi, su mažesniu energijos kiekiu. Ir štai, vis dar kalbamės. Aš įsitikinęs, kad tai saugu. Turime ir labiau mokslinį atsakymą į šį klausimą, bet jis pateiktas šimto puslapių paaiškinime. Tikriausiai nenorite dabar jo paanalizuoti?“ – retoriškai paklausė šmaikštumo nestokojantis CERN vadovas.

Jis pripažino, kad kuo toliau, tuo pasipriešinimo sulaukiama vis mažiau. Nepasitikintys DHG jau susitaikė su tuo, kas vyksta. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su R.D.Heueriu spalio 27 dieną patvirtino, jog Lietuva sieks asocijuotos narystės CERN – tikėtina, kad įvykdžius reikalavimus, centro nare šalis galėtų tapti jau 2017-aisiais. Lietuvos mokslininkai su CERN bendradarbiauja daugiau nei du dešimtmečius.

Šiuo metu CERN organizaciją itin domina Lietuvos pasiekimai medicinos srityje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

02:18
02:03
01:30

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT