Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Cisco“ atstovas Chrisas Gow: „Abejoju, kad Lietuvai pirmininkaujant ES kibernetinės atakos pavojus šaliai padidėtų“

 „Cisco“ vyriausybinių reikalų vadovas Chrisas Gow
Gedimino Gasiulio/15min.lt nuotr. / „Cisco“ vyriausybinių reikalų vadovas Chrisas Gow
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje viešintis tarptautinės kompanijos „Cisco“ vyriausybinių reikalų vadovas Chrisas Gow teigia abejojantis, kad kibernetinės atakos pavojus mūsų šaliai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) išaugtų. Tuo pačiu jis pastebi, kad turėsime puikią progą atkreipti dėmesį į šias problemas.

„Pačių atakų skaičius pastaraisiais metais mažėja. Bet tiesa ta, kad kinta jų pobūdis, kibernetinės atakos pastaraisiais metais tobulėja, todėl jų žala gali būti didesnė. Mes judame nuo padrikų atakų prie tikslinių, labiau koordinuotų, o joms reikia skirti daugiau nacionalinio saugumo tarnybų dėmesio“, – 15min.lt sakė C.Gow.

Jis pridūrė, kad ES supranta, jog tokios grėsmės egzistuoja ir tam skiriama nemažai dėmesio – jau pateikta svarstyti Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva. Ji bus svarstoma kaip tik tuo metu, kai Lietuva pirmininkaus ES (tiesa, jos priėmimas bus galimas tik kitąmet).

Šioje direktyvoje numatytos priemonės ir sprendimai, kurių kibernetinių atakų atveju turėtų imtis tiek viešasis, tiek privatus sektorius. „Vienas pagrindinių tikslų, ko siekiama Europos lygiu, yra padidinti Europos koordinaciją, sustiprinti įvairių agentūrų ir institucijų pajėgumus, kad būtų galima apsiginti nuo tokių grėsmių. Taigi, pavyzdžiui, siūlomoje direktyvoje numatytos tokios galimybės, kaip CERT padalinių stiprinimas, kiekviena šalis privalės turėti savo kibernetinio saugumo strategiją (šiuo metu tokias yra adaptavę tik maždaug pusė ES narių), kooperacija, mokymai ir kita“, – teigė pašnekovas.

Anksčiau 15min.lt jau skelbė, kad, saugumo specialistų teigimu, Lietuva neatlaikytų galingos kibernetinės atakos. Ar tokia grėsmė reali ir kokių veiksmų galėtume imtis? „Asmeniškai aš abejočiau, kad Lietuvai pirmininkaujant ES kibernetinės atakos pavojus šaliai padidėtų. Tačiau Lietuva galės nukreipti Europos politikus dirbti šia linkme, atkreipti dėmesį į šį klausimą, – sakė C.Gow. – Didelės atakos atveju svarbiausias klausimas yra, kiek atsilaikytų pati infrastruktūra. Bet dar svarbiau, kovojant su tokiomis grėsmėmis, yra patirtis, pagalba iš kitų šalių, bendradarbiaujant privačiam ir viešajam sektoriams.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT