Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 5d. 11:34

Dezinformacija ir dirbtinis intelektas: lenktynės tarp dviejų stovyklų

Viktoras Daukšas
Asmeninio albumo nuotr. / Viktoras Daukšas

Dirbtinis intelektas – pagalbininkas kovoje su dezinformacija ar įrankis jai skleisti? Kiek kainuoja užsakyti dezinformacijos kampaniją ar deepfake taps mūsų kasdienybės dalimi? Į šiuos klausimus AI BOOST tinklalaidės epizode bandome atsakyti kartu su „Debunk Eu“ vadovu Viktoru Daukšiu.

Pastaruosius 14 metų technologijų srityje dirbantis Viktoras Daukšas teigia, kad dezinformacija Lietuvoje nėra nauja tema, o akademinės analizės siekia jau ir 20 metų. Pašnekovas džiaugiasi, kad Lietuva – viena pažangiausių valstybių kovoje su dezinformacija ir teigia, kad jo vadovaujamas dezinformacijos analizės centras taip pat sparčiai plečiasi: „Debunk EU“ jau veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, o su partneriais ir Šiaurės Makedonijoje bei JAV. Bendrai publikuojame apie 10 tyrimų per mėnesį“, – pasakoja Viktoras Daukšas.

Visą pokalbį klausykite čia:

Technologiniai sprendimai kovoje su dezinformacija

V.Daukšas teigia, kad kovoje su dezinformacija technologinius sprendimus svarbu apjungti į bendrą visumą ir tinkamai nusistatyti kokio tipo dirbtinį intelektą rinktis.

„Dirbame debesų kompiuterijos pagrindu ir naudojame vertikalųjį dirbtinį intelektą, kurį pritaikome tam tikroms funkcijoms ir temoms. Tai nėra platusis dirbtinis intelektas – jis mums būtų per platus ir per brangus naudoti. Taip pat neapsieiname ir be NLP (angl. Natural language processing) bei visų jo mechanizmų“, – apie pasirenkamus dirbtinio intelekto įrankius pasakojo V.Daukšas.

Pašnekovo teigimu, net ir pasirinkus tinkamus įrankius neapsieinama be iššūkių. V.Daukšas pasakoja, kad NLP geriausiai veikia didžiosiosiomis kalbomis, o Baltijos šalių regiono, t.y. mažosiomis kalbomis apmokyti algoritmus yra nemenkas įššūkis.

Algoritmų apmokymas ir pritaikymas analizuoti retesnėmis kalbomis bei atpažinti melagienas užtrunka. Dezinformacijos analitiko teigimu, trukmė priklauso nuo užduoties kompleksiškumo bei dezinformacijos scenarijaus.

„Algoritmo ištreniravimas tam tikrai funkcijai atlikti gali trukti nuo kelių dienų iki savaičių ar net ženkliai ilgiau. Tai taip pat priklauso nuo debesies galingumo ir kaštų. Taip pat reikia pagalvoti ir apie apimtį. Visuomet žiūrime ką galime automatizuoti ir atlikti greičiau dirbtinio intelekto pagalba. Mūsų tikslas atrasti tam tikrus šablonus, pvz.: žinučių konstruktų, naratyvų, subnaratyvų, ir juos automatizuoti“, – apie algoritmų naudojimą pasakojo V.Daukšas.

Pašnekovas pasakoja, kad dirbtinis intelektas kovoje su dezinformacija naudojamas dvejose pagrindinėse kryptyse. Pirma – dezinformacijos aptikimas, antra – dezinformacijos analizė. Dirbtinis intelektas V.Daukšo teigimu negali pasakyti kas yra melas, o kas yra tiesa, jis tik gali aptikti kas gali būti potencialiai žalinga, o jau tuomet reikia žmogaus analitinio įsikišimo, kurio metu įvertinama tai, ką dirbtinis intelektas aptiko. Pašnekovas teigia, kad dirbtinis intelektas analizės lygmenyje diegiamas tik tuomet, kai jau pasiekiamas aukštas tikslumo lygis įvairiose funkcijose kurias galima automatizuoti. Pavyzdžiui – naujienų, subnaujienų, kategorijų, subkategorijų priskyrimas.

„Turinio analizei reikalingas aukštas tikslumas ir jame negali būti klaidų. Tad jei kažką automatizuojame ir siekiame nustatyti temą ar naratyvą, tai tuomet jau turi būti, praktiškai, šimto procentų tikslumas, kad algoritmas atpažinimą atliko tiksliai“, – komentavo „Debunk EU“ vadovas.

Dirbtinis intelektas kitoje stovyklos pusėje

Dezinformacijos analizės specialistas teigia, kad dezinformacijos operacijų tikslas dažna būna daugialypis – tai gali būti supriešinimas, demokratijos, ekonomikos augimo sulėtinimas, destrukcijos rinkimų procese siekis, o šiems tikslams pasiekti naudojamas tas pats dirbtinis intelektas, kuris šiai dienai visai nesunkiai pagaminamas ir taip pat nesunkiai diegiamas.

Kaip vieną iš labiausiai gąsdinančių tendencijų, pašnekovas įvardija dezinformacijos kampanijų užsakymus: „Dark web‘e dezinformaciją galima nusipirkti kaip paslaugą. Tam, kas nori užsakyti dezinformacijos kampaniją tereikia surasti tokios paslaugos tiekėją ir šią paslaugą užsisakyti. Ir tai nėra brangu, siekia vos kelis tūkstančius. Turėtų atsirasti tai uždraudžiantys reguliaciniai mechanizmai, nes tai labai pavojinga“, – mintimis dalijosi V.Daukšas.

Anot eksperto, tokių paslaugų užsakymas apsunkina ir identifikavimą to, kas iš tikrųjų slypi už dezinformacijos, kas yra jos užsakovas. Tuomet per aiškinimą naratyvų ir kam jie yra naudingi galima numanyti kas buvo suinteresuotas jo sklaida ir kodėl iš tikrųjų tai vyksta.

Didelius pavojus „Debunk EU“ vadovas įžvelgia ir reguliacijos nebuvime: „Sakoma, kad penki procentai vartotojų sugeneruoja devyniasdešimt penkis procentus turinio. Taip yra todėl, kad daugiausia susidomėjimo sulaukiantis turinys yra iškeliamas į viršų ir parodomas dar daugiau vartotojų. Neretai taip vadinamieji troliai, botai, generuojantys toksinius komentarus algoritmų pagalba ir būna tie aktyvūs komentatoriai, tad nesureguliavus šių dalykų kyla rizikos. O komentarai Lietuvoje tikrai aktyviai vartojami, net kai juose yra daug klaidinančios informacijos“, – pasakojo V.Daukšas.

Paklaustas ar dezinformacija tampa nebevaldoma, analizės centro vadovas tikino, kad kampanijos iš ties tobulėja: „ Kartais net ir mėnesio laikotarpyje pastebime progresą ir naujų dalykų atsiradimą. Sofistikacijos lygis ženkliai auga, taip pat ir deep fake‘ai bei teksto generavimas tobulėja, tobulėja ir socialinė inžinerija, kuri nustato kaip prieiti prie duomenų ir vėliau jais pasinaudoti. Todėl labai svarbu visų pirma pripažinti, kad dezinformacija yra problema ir su tuo dirbti, kitu atveju bus smarkiai atsiliekama ir kažkada bus prieitas toks taškas, kuomet bus neįmano pasivyti. Tad toks darbas turi būti atliekamas šiandien, turi būti užtikrinamas jo finansavimas, sudarytos sąlygos įgyvendinti didesnius, tarptautinius projektu“, – patirtimi dalijosi V.Daukšas.

Nors anot jo Europos Sąjungoje (ES) trūksta reguliacinių priemonių, pašnekovas džiaugiasi, kad diskusijos tarp šalių narių vyksta, ieškomi bendri vardikliai ir bendri sprendimai apjungiantys technologijas ir dezinformaciją.

„Turime ruoštis platesniam atsakui, nes dezinformacijos kampanijos sklinda ir per kelias šalis. Matėme pavyzdžius, kuomet Lietuva ir Lenkija buvo supriešinama, o tokiems dalykams reikalingas bendradarbiavimas. Džiugu, kad jau šiemet matysime naujas gaires kaip bus dirbama toliau. ES eina teisinga kryptimi“, – džiaugėsi pašnekovas.

Auganti tendencija – deep fake

Pasaulyje daugėja įvairių aplikacijų, kuriomis galima kurti deep fake, o pirmieji atsiradę sulaukė daugybės dėmesio. Pašnekovas vardindamas išpopuliarėjusių deep fake pavyzdžius (Nancy Pelosi sulėtintas vaizdo įrašas, Prezidento Barako Obamos netikras vaizdo įrašą, kuriame Prezidentą Trumpą išvadina stuobriu ir pan.) pabrėžia, kad akivaizdu, jog ši technologija juda į priekį, o jai pingant atsiras dar daugiau galimybių sukurti temines dezinformacijos kampanijas.

„Negalime teigti, kad tai labai išplitusi technologija, nes kol kas ji pakankamai brangi ir galų gale reikia labai kokybiškos pirminės filmuotos medžiagos. Taip pat yra ir jas išduodantys tam tikri niuansai – kaip pvz.: akių mirksėjimas. Be abejo jei fokusuosimės tik į akių mirksėjimą atpažįstant deep fake, ilgainiui ši problema bus išspręsta, tad negalime kliautis tik šia išimtimi. Kaip ir minėjau – vyksta lenktynės tarp dviejų stovyklų“, – pasakoja „Debunk EU“ vadovas.

Paprašytas patarti paprastam vartotojui, V.Daukšas pabrėžia svarbą atskirti faktą nuo nuomonės bei savišvietą apie tai kas yra deep fake, dezinformacija ir kas iš tikrųjų slypi už skandalingų, dėmesį kaustančių antraščių ir straipsnių. Taip pat nepamiršti ir kritiškai vertinti komentarus bei komentatorius, o aptikus botus ar trolius apie juos pranešti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

02:27
01:48
01:02

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT