Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 11d. 23:01

Donaldo Trumpo ir radikaliųjų respublikonų išspyrimas iš interneto: cenzūra ar viešo intereso gynimas?

Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyra buvo užblokuota
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyra buvo užblokuota

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš pat savo pirmos ir vienintelės kadencijos pabaigą prarado bene brangiausią savo turtą – „Twitter“ paskyrą, kurią sekė daugiau nei 88 mln. internautų. Maža to, tučtuojau užblokuojama bet kokia šalutinė paskyra, per kurią D.Trumpas mėgina platinti savo žinias. O kraštutinių dešiniųjų platforma „Parler“ – augimo pagreitį įgijęs „Twitter“ analogas, neribojęs D.Trumpo šalininkų retorikos – staiga išnyko iš interneto, nes jokia įmonė nebenori teikti jiems prieglobos paslaugų.

Kaip vadinti šią situaciją? Ar tai yra žodžio laisvės ribojimas? Ar įmonė, sunaikinusi patį galingiausią D.Trumpo ginklą, kuris iš esmės atvedė jį į politiką ir padovanojo jam prezidento postą, turėjo teisę tą ginklą išmušti iš jo rankų ir uždrausti pakelti bet kurį kitą panašų ginklą? O gal tai yra privačios įmonės teisė aptarnauti tik tuos klientus, kuriuos ji nori aptarnauti?

Prarado balsą

D.Trumpas ir milžiniškas skaičius jo šalininkų buvo išvaryti bemaž iš visų bent šiokį tokį pasiekiamumą turinčių viešų platformų: pats JAV prezidentas ne tik neteko „Twitter“ paskyros, bet ir buvo „nenustatytam laikui“ užblokuotas „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, jo paskyrą užblokavo „Snapchat“ ir „Pinterest“, o bendrovė „Shopify“ iš savo katalogų pašalino visus verslus, priklausančius D.Trumpui.

Tie prielankumu D.Trumpui pasižymėję „Twitter“ naudotojai, kurių paskyros nebuvo ištrintos po JAV Kapitolijaus šturmo sausio 6 dieną, viešai skundėsi, kad staiga prarado dešimtis tūkstančių sekėjų. Mat susirašinėjimo trumpomis žinutėmis tinklą valdanti bendrovė tokiomis pačiomis dovanomis – paskyrų užblokavimu – apdalino pačius radikaliausius dešiniųjų pažiūrų veikėjus.

Maža to, „Twitter“ skubiai blokuoja bet kurias paskyras, per kurias prezidentas pabando ištransliuoti savo žinutes – tas paskyras jam „skolina“ bendražygiai. Dabar jau yra mažiausiai dvi tokios paskyros, kurios buvo užblokuotos dėl D.Trumpui perleisto paskyros valdymo. Be to, „Twitter“ trina žinutes, kurias D.Trumpas skelbia per oficialią JAV prezidento paskyrą @POTUS, kurią po sausio 20 dienos paveldės išrinktasis prezidentas Joe Bidenas.

Priminsime, kad labai reikšminga dalis D.Trumpo tviterio pranešimų dar nuo lapkričio 3 d. pralaimėtų rinkimų buvo pažymėti kaip melagingi, nes D.Trumpas, neturėdamas tam pagrindo ir įrodymų, be paliovos tvirtino, kad rinkimai buvo „pavogti“, kad juose buvo masiškai sukčiaujama ir kad jis turėtų būti laimėtojas.

Tuo tarpu platforma „Parler“, kuriai teikiamų prieglobos paslaugų sutartį „Amazon“ nutraukė, nesugebėjo susirasti kitų partnerių, kurie įsileistų šią paslaugą į savo tarnybines stotis ir apskritai liovėsi veikti.

Platforma „Parler“, kuriai teikiamų prieglobos paslaugų sutartį „Amazon“ nutraukė, nesugebėjo susirasti kitų partnerių, kurie įsileistų šią paslaugą į savo tarnybines stotis ir apskritai liovėsi veikti.

Priežastys ir paaiškinimai

Pagrindinė priežastis, dėl kurios visi socialiniai tinklai veiksmų ėmėsi vienu metu – sausio 6 d. D.Trumpo į Vašingtoną sukviestų šalininkų įvykdytas Kapitolijaus šturmas, kurio metu 5 žmonės prarado gyvybes. Manoma, kad šios smurtauti nusiteikusios minios aktyvumo katalizatoriumi buvo būtent D.Trumpo nuolatinis raginimas nepasitikėti JAV demokratijos sistema bei rinkimų rezultatais.

„Nuodugniai įvertinę pastaruoju metu iš paskyros @realDonaldTrump parašytas žinutes ir su jomis susijusį kontekstą mes negrįžtamai suspendavome paskyrą dėl tolesnio smurto kurstymo grėsmės“, – oficialiame komentare, pagrindžiančiame savo sprendimą rašė „Twitter“ įmonės atstovai.

„Facebook“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas rašė: „Sukrečiantys pastarųjų 24 valandų įvykiai aiškiai pademonstravo, kad prezidentas Donaldas Trumpas yra nusiteikęs likusį laiką prezidento poste trukdyti taikiam ir teisėtam valdžios perdavimui išrinktajam prezidentui Joe Bidenui.

Jo sprendimas naudotis šia platforma ne Kapitolijų šturmavusių gerbėjų pasmerkimui, o jų paskatinimui, pagrįstai sutrikdė žmones JAV ir visame pasaulyje. Vakar šiuos pareiškimus pašalinome, nes įvertinome, kad jų poveikis – ir, veikiausiai, ketinimas – būtų tolesnio smurtavimo provokavimas.

Po rinkikų balsų sertifikavimo Kongrese visai šaliai svarbiausia yra užtikrinti, kad likusios 13 dienų ir dienos po inauguracijos būtų taikios ir atitiktų įsitvirtinusias demokratines normas.

Kelis pastaruosius metus mes leidome prezidentui Trumpui naudotis mūsų platforma laikantis mūsų pačių taisyklių, kartais šalindavome jo įkeltą turinį arba pažymėdavome įrašus, kurie pažeisdavo mūsų turinio politiką. Darėme taip dėl to, kad tikėjome, jog visuomenė turi teisę prieiti prie paties plačiausio politinių pasisakymų spektro, net ir prie prieštaringų pasisakymų. Tačiau dabartinis kontekstas yra fundamentaliai kitoks, jame mūsų platforma buvo panaudota siekiant pakurstyti smurtinį sukilimą prieš demokratiškai išrinktą valdžią.

Esame tikri, kad rizika leisti prezidentui Trumpui ir toliau naudotis mūsų paslaugomis šiuo laikotarpiu yra per didelė, todėl blokavimą, numatytą jo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyroms, pailginame nenustatytam laikui ir mažiausiai dviem savaitėms, kol bus užbaigtas taikus galios perdavimas“, – rašė M.Zuckerbergas. Iki tol D.Trumpo paskyros „Facebook“ valdomuose tinkluose buvo suspenduotos 24 valandoms.

„Amazon“ savo laiške įmonei „Parler“, kuriuo buvo motyvuojamas paslaugų nutraukimas, rašė: „Pastaruoju metu jūsų svetainėje stebėjome nuolatinį smurtą skatinančio turinio gausėjimą, kas pažeidžia mūsų sutarties teikimo sąlygas. Akivaizdu, kad „Parler“ neturi efektyvaus proceso, kuris leistų laikytis AWS paslaugos teikimo sąlygų.“

Ekspertų vertinimai

Formaliai pagal JAV įstatymus socialinių tinklų valdytojai turi teisę moderuoti turinį, tačiau, anot Sirakūzų universiteto (JAV) docentės Jennifer Grygiel, besispecializuojančios socialinių tinklų tyrimuose, socialinių tinklų veikimas yra menkai reglamentuotas įstatymais ir įmonės, valdančios tuos tinklus, nėra motyvuotos savo turinį moderuoti operatyviai arba vartotojams rodyti tik tokį turinį, kuris yra vertinamas kaip saugus. O JAV Kongreso šturmas, anot ekspertės, buvo akis atveriantis įvykis.

Jos teigimu, tai, kad „Amazon“ nutraukė sutartį su „Parler“ jokiu būdu nėra cenzūra ar vienos galingos technologijų įmonės įvykdytas išpuolis prieš mažesnę įmonę – tai yra apsisprendimas nebeteikti paslaugų tai bendrovei, kuri nesilaiko paslaugų teikimo sąlygų (t. y. siūlo pavojingą produktą). „Parler“ gali ir toliau sėkmingai vykdyti savo veiklą, tiesiog jiems reikia susirasti kitą prieglobos paslaugų teikėją arba išvystyti nuo kitų įmonių nepriklausomą tinklo infrastruktūrą.

„Prezidentas smarkiai pasistengė visus sutrikdyti ir paskatinti manyti, jog tai yra žodžio laisvės klausimas, tačiau kalbant konkrečiai apie jį, jis yra valdžios atstovas. Jis yra išrinktas pareigūnas. Ir, deja, prezidentas sistemingai skleidė dezinformaciją bei ilgus metus apeidinėjo laisvąją spaudą naudodamasis socialiniais tinklas. O kas sakė, kad prezidentas privalo tvytinti? Žinote, jau prieš kelias dienas tą patį sakiau. O kas dabar? Dabar jis jau ir tvytinti nebegali. Taigi, akivaizdu, kad tai nėra kažkas fundamentalaus, tiesa? Na, dabar turime prezidentą, kuris netvytina. Tai yra kultūrinis reikalas. Ir mums tikrai reikia, kad mūsų valdžia įvertintų, kaip federalinės valdžios atstovai gali naudotis socialiniais tinklais siekdami užtikrinti, tarkime, visuomenės saugumą, užtikrinti, kad Amerikos visuomenei niekada nebeskleistų propagandos joks prezidentas – nesvarbu, Trumpo ar išrinktojo Bideno administracija, ar kuri kita ateities administracija. Tai, kas nutiko Kapitolijuje, yra siaubinga. Mums reikia, kad socialiniai tinklai būtų saugiai reguliuojami“, – sakė docentė.

Pitsburgo universiteto teisės profesorius Jerry Dickinsonas tvirtino, jog sprendimas socialiniuose tinkluose blokuoti prezidentą neprieštarauja konstitucijai. Profesoriaus teigimu, klaidinga traktuoti konstituciją manant, jog privačios kompanijos negali kontroliuoti žodžio laisvės. „[JAV Konstitucijos pirmoji pataisa – red.] apriboja tik valdžios institucijų galimybes riboti jūsų teisę į žodžio laisvę. Ji negalioja „Facebook“ ar „Twitter“, – sakė profesorius.

Maža to, pastarieji įvykiai gali paskatinti didžiųjų socialinių tinklų valdytojus persvarstyti savo vidaus politiką.

„Dabar Jungtinėse Valstijose vyksta didelis aktyvumas, viskas burbuliuoja, ir šios socialinės platformos prie to prisideda. Manau, kad įvertinus tai, ką dabar žinome, daugelis tų kompanijų grįš prie braižymo lentos ir ateityje pergalvos kai kurias savo turinio moderavimo taisykles“, – teigė profesorius.

Anot jo, čia yra daug pilkų zonų, tačiau, profesorius teigimu, įmonės turės pasinaudoti savo diskretiškumu ir užtikrinti, kad internetu skleidžiamas žodis neperžengtų ribų ir netaptų pavojingu.

Komentarai: 33

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

01:00
09:15
01:06:20

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT