Anot „The Washington Post“, mokslinio eksperimento tikslas buvo nustatyti, kiek gyvūnai bijo žmonių.
L.Zanette atrinko savo pačius mėgstamiausius įrašus: naujienas, dokumentinius filmus, kanadietišką radijo šou „Quirks and Quarks“, audioknygą „Vėjas ievose“.
Mokslininkę eksperimentui įkvėpė 2015 m. žurnale „Science“ publikuotas tyrimas, kuris parodė, kad žmonės tapo „superplėšrūnais“, naikinančiais vidutinės klasės plėšrius gyvūnus (pvz., barsukus) gerokai labiau nei kiti žvėrys.
Vilkų staugimo garsai barsukams nesukėlė jokios reakcijos.
Hipotezė, kad barsukai labai bijo žmonių, pasitvirtino. Jau 2 val. BBC transliacijų pakako, kad visi barsukai liktų savo urvuose, laukdami, kol nutils triukšmas.
Gyvūnai, suvilioti jiems palikto maisto ir vis tik išdrįsę išlįsti į lauką, elgėsi be galo atsargiai, dairydamiesi pavojaus.
Ir, kaip bebūtų keista, vilkų staugimo garsai barsukams nesukėlė jokios reakcijos. Primename, kad vilkai barsukus medžioja mažiausiai 500 metų. Kiek atsargiau barsukai sureagavo į meškų riaumojimo garsus (jos išnyko prieš 1000 metų, bet baimė, galimas daiktas, užkoduota genuose). Panaši reakcija ir į šunų lojimą.
Netikėti tyrimo rezultatai
Tokie rezultatai labai nustebino L.Zanette. Nuo 1992 m. barsukai yra saugoma rūšis, tad bet kokia agresija prieš juos baudžiama įstatymu. Vis dėlto vien savo buvimu žmonės sukuria „baimės landšaftą“. Taigi net ir nesąmoninga žmonių veikla turi įtakos ekosistemoms.
