Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 29d. 11:47

„Ericsson“ prognozuoja Lietuvai didžiulį šuolį skaitmeninės ekonomikos kryptimi

Interneto ryšys
123RF.com nuotr. / Interneto ryšys

Po karantino įvedimo visos šalys, tarp jų ir Lietuva, stebėjo milžiniškus pokyčius duomenų suvartojime. Dauguma mobiliojo ryšio operatorių atkreipė dėmesį į smarkiai pailgėjusią pokalbių trukmę ir iki 100 proc. išaugusį naudojimąsi skambučiais ir balso paštu. Filmų, muzikos, vaizdo skambučių, internetinių seminarų ir kompiuterinių žaidimų poreikis taip pat šovė į viršų – vien tik Lietuvoje naršymui kai kuriuose socialiniuose tinkluose buvo išnaudota beveik 700 proc. daugiau duomenų.

Šiuo metu veikiantis telekomunikacijų tinklas geba atlaikyti nemažas apkrovas ir pasižymi dideliais pajėgumais, tačiau, kaip ir bet kuri technologija, jis irgi turi savo galimybių ribas. Nors paprastiems vartotojams tai sunku įsivaizduoti, tinklo apkrovą smarkiai palengvinti gali net ir paprastas vaizdo įrašų raiškos sumažinimas nuo 720p iki 480p.Kai kurios filmų transliavimo internetu platformos, išgirdusios Europos Komisijos raginimą sumažinti vaizdo įrašų raišką, paskelbė apie 25 proc. nukritusį duomenų sunaudojimą.

Tačiau tai tebuvo laikinas sprendimas. Verslams ir net vyriausybėms šiuo metu pereinant prie bendravimo skaitmeninėje erdvėje, o gyventojams naudojant vis daugiau internetinio turinio, telekomunikacijų infrastruktūros pajėgumai privalo būti išplėsti dar labiau – tam, kad padėtų šalims atgaivinti jų ekonomikas.

Šuolis į priekį, o ne atgal

2020 m. balandį duodama interviu Ispanijos naujienų agentūrai EFE, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastebėjo, kad mūsų pažinotas pasaulis pasikeitė, ir kad Europos šalys turi padaryti šuolį į priekį, o ne atgal.

Baltijos šalys turi visas galimybes ir priemones šuoliuoti link Pramonės 4.0, arba ketvirtosios pramonės revoliucijos. Pavyzdžiui, jau šiandien Lietuvos e. infrastruktūra yra geriausia Europos Sąjungoje. O pasaulio mastu ji siūlo vienas geriausių technologinių ir ryšių aplinkų. Padedamas vyriausybės ir bendradarbiaudamas su ja, šalies verslas galėtų pasinaudoti šia galimybe ir atlikti gyvybiškai svarbų virsmą skaitmeninės, inovacijomis grįstos ekonomikos link. Tačiau toks virsmas neįmanomas be paklotų pamatų naujai telekomunikacijų infrastruktūrai.

Mažas žingsnis link greitesnių ir saugesnių telekomunikacijų

Šių metų gegužės 8 d. Lietuvos susisiekimo ministerija Vyriausybei pateikė tvirtinti penkerių metų trukmės planą, kurio tikslas – penktosios kartos (5G) technologijos plėtra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir transporto mazguose.

Sveikatos priežiūros, gamybos, automobilių ir energetikos bei komunalinių paslaugų sektoriams 5G reiškia naujas galimybes pajamų augimui. Pavyzdžiui, Vokietijoje „Mercedes-Benz“, „Telefónica“ ir „Ericsson“ sukūrė pirmąjį pasaulyje automobilių gamybai skirtą 5G tinklą. Jis leido automobilių gamintojui padidinti gamybos apimtis ir, esant poreikiui, per trumpą laiką pritaikyti ją prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Kitu pavyzdžiu galėtų būti autonominių sunkvežimių projektas su „Telia“ ir „Einride“, leidžiantis vienam vairuotojui valdyti keliolika sunkvežimių, ir tokiu būdu sutaupyti 60 proc. veiklos išlaidų. Nei vienas iš šių projektų nebūtų išvydęs dienos šviesos be infrastruktūros, kuria tiesiogiai galima perduoti didžiulius duomenų kiekius.

„Ericsson“ nuotr./Thomasas Johansenas
„Ericsson“ nuotr./Thomasas Johansenas

Didesnio pajėgumo tinklas atneštų naudos ir pasauliniams paslaugų teikėjams, tokiems kaip vaizdo turinio transliacijų ar debesijos žaidimų platformos. Jis leistų patenkinti nuolat augantį aukštos kokybės nepertraukiamo vaizdo ir garso turinio poreikį.

Tačiau naujos kartos duomenų tinklai dar svarbesni yra vietos verslams ir viešajam sektoriui. Nesvarbu kur pažvelgtume, į sveikatos apsaugą, klientų aptarnavimą, švietimą ar žinių transliacijas ir vyriausybės posėdžius, verslo ir institucijų sėkmė vis dažniau priklauso nuo to, kaip jie sugeba teikti būtinas paslaugas per atstumą. Tam, kad būtų užtikrintas ne tik sklandus, bet ir saugus apsikeitimas gigabaitais informacijos tarp viešojo sektoriaus ir piliečių, tarp verslo ir klientų bei tarp darbdavių ir darbuotojų, reikalingi gerokai pažangesni telekomunikacijų sprendimai.

Nauda valdžiai, bet ne bet kokia kaina

Pažangus telekomunikacijų tinklas ne tik užtikrina nenutrūkstamą mažų ir didelių įmonių veiklą bei viešųjų paslaugų teikimą iššūkių kupinais laikotarpiais, bet ir sudaro sąlygas naujų, inovatyvių ir skaitmenizuotų ekonomikos sričių vystymuisi. Tačiau naujų technologijų plėtra ir jų veikimo užtikrinimas privalo prasidėti nuo svarbiausio dėmens – duomenų saugumo užtikrinimo.

Skatindamos investicijas į 5G tinklą, vyriausybės kloja pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui. Tačiau šio tinklo plėtra svarbi ne tik ekonomikai, bet ir didesniam saugumui užtikrinti. Lyginant su esama 2G/3G/4G infrastruktūra, 5G rinkoje laikomas saugiausia mobiliojo ryšio karta, kurią plėtojant dėmesys saugumui buvo skiriamas nuo pat pradžios. Tačiau technologinių ryšio standartų nepakanka norint pilnai užtikrinti 5G tinklo saugumą.

Suprasdama potencialias grėsmes, ES 2019 m. išleido specialias rekomendacijas 5G saugumo užtikrinimui. Juose visoms Bendrijos šalims narėms patariama įvertinti potencialias grėsmes ir sukurti išsamią strategiją dėl 5G tinklo saugumo užtikrinimo.

Aukšti saugumo reikalavimai mobiliųjų tinklų operatoriams, nuo padidintos rizikos grupėje esančių tiekėjų apsauganti griežta prieigos prie tinklo tvarka bei tiekimo grandies diversifikavimas – tai vos keletas pagrindinių nuostatų, kurias Lietuva ir kitos ES šalys susitarė įdiegti savo teisinėse bazėse, ruošiantis dar spartesniam judėjimui link Pramonės 4.0.

XXI amžiuje informacija reiškia viską. Būtent todėl kiekvienas 5G ekosistemos žaidėjas privalo ne tik įrodyti atitikimą nustatytiems saugumo standartams, pavyzdžiui, Trečiosios kartos partnerystės projektui (angl. 3GPP), bet ir tai, kad jam galima patikėti prieigą prie strategiškai svarbios nacionalinio masto infrastruktūros. COVID-19 pakeitė pasaulį. Tiek gyventojams, tiek verslams ir valdžios struktūroms reikalinga vis greitesnė duomenų ir informacijos sklaida. Vis dėlto dabartinės kartos tinklai paprasčiausiai nėra pritaikyti dešimčių gigabaitų per mėnesį reikalaujančių paslaugų teikimui. Tačiau dėka glaudaus bendradarbiavimo tarp vyriausybės, verslo ir kitų suinteresuotų šalių 5G tinklo klausimu, Lietuva gali padaryti didžiulį šuolį link ekonomikos skaitmenizavimo ir tapti sektinu pavyzdžiu šalims visame pasaulyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

03:02
11:55
26:29

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT