Dabar populiaru
Publikuota: 2014 rugsėjo 19d. 16:50

ES finansavimas padės geriau prognozuoti ugnikalnių išsiveržimus

Mayono ugnikalnis Filipinuose
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Mayono ugnikalnis Filipinuose

Nuspėti ugnikalnio išsiveržimą visada labai sunku. Padidėjus seisminiam aktyvumui prie Islandijos Baurdarbungos ugnikalnio ir netoliese Houluhroino lauku tekant lavai, specialistai atidžiai stebi ir analizuoja didelius šioje vietovėje surinktų duomenų kiekius.

Daug Islandijos ugnikalnių padengti ledu, todėl jų išsiveržimai dažnai būna staigūs ir peleningi, kaip antai Ejafjadlajokudlio išsiveržimas 2010 m. balandį. Ejafjadlajokudlio išspjauti didžiuliai pelenų debesys pasklido po visą šiaurės Europą. Oro transporto bendrovės buvo priverstos dėl to atšaukti skrydžius ir patyrė didelių finansinių nuostolių, o kelionės planai sužlugo apytiksliai dešimčiai milijonų keleivių. Nustatyta, kad finansiniai nuostoliai siekė 3,9 mlrd. eurų.

ES finansuoja mokslinius tyrimus, kad būtų galima tiksliau ir laiku sužinoti apie artėjantį išsiveržimą.

Tačiau dabar situacija pasikeitė. Pasimokiusi iš Ejafjadlajokudlio išsiveržimo, ES finansuoja mokslinius tyrimus, kad būtų galima tiksliau ir laiku sužinoti apie artėjantį išsiveržimą. Tokiais mokslinių tyrimų projektais, naudojant naujus pažangius metodus, siekiama civilinės saugos institucijoms ir ekonomiškai svarbioms komercinėms grupėms, kaip antai oro transporto bendrovėms, suteikti daugiau laiko veiksmingai reaguoti ir taip apsaugoti žmonių gyvybę bei sumažinti žalą Europos ekonomikai.

Vienas tokių pavyzdžių – projektas FUTUREVOLC. Nuo projekto pradžios 2012 m. spalį mokslininkai esamą stebėjimo tinklą papildė ugnikalnių dujų detektoriais, infragarso jutikliais, didelės skiriamosios gebos kameromis, seismometrais ir kitais jutikliais, kad galėtų nustatyti žemės paviršiaus judėjimą aktyviausiuose Islandijos regionuose. Daugelis naujųjų jutiklių sudaro mobiliųjų stebėjimo tinklų dalį – prireikus juos galima pastatyti aktyviose vietose ir taip papildyti nuolatinį stebėjimo tinklą.

Naujaisiais stebėjimo prietaisais, pvz., seismometrais, galima aptikti pačius smulkiausius judesius (seisminius smūgius), galinčius reikšti, kad magma juda aukštyn į Žemės paviršių arba kad magmai išsiveržus po ledu kyla potvynis. Tokie potvyniai kelia didelę grėsmę vietos gyventojams ir infrastruktūrai.

Papildomi GPS prietaisai ir palydovų siunčiami duomenys gali padėti nustatyti smulkiausius pokyčius.

Papildomi GPS prietaisai ir palydovų siunčiami duomenys gali padėti nustatyti smulkiausius pokyčius. Prie Baurdarbungos ugnikalnio šiais prietaisais nustatomas į Žemės plutą išsiveržusios magmos kiekis iki 10 km nuo Žemės paviršiaus.

Kitas projekto aspektas – jau įvykusių išsiveržimų stebėjimas, pavyzdžiui, pavojingų dujų ir lavos tekėjimo greičio matavimas. Tokia informacija gali padėti nustatyti, ar ugnikalnio suaktyvėjimas gali virsti tokio masto išsiveržimu kaip 2010 m.

Liepos mėn. projekto grupė Islandijos stebėjimo tinklą papildė trimis antžeminėmis infraraudonųjų spindulių kameromis, kuriomis ugnikalnio pelenuose galima aptikti silikato dalelių. Vykdant šį projektą taip pat išbandytas prie lėktuvo pritvirtintas jutiklis, kuriuo vieno Islandijos ugnikalnio išmestų pelenų pavyko aptikti ore virš Prancūzijos Biskajos įlankos. Jutikliu, kuriame naudojamos įvairaus spektro kameros silikatui nuo ledo dalelių atskirti, pavyko aptikti pelenų, esančių už 60 km. Jei Baurdarbunga išsiveržtų, tą patį jutiklį būtų galima naudoti jos pelenams stebėti.

Projekto koordinatoriaus Freysteinno Sigmundssono iš Islandijos universiteto teigimu, kartu naudojant meteorologinius duomenis ir pažangius modeliavimo metodus, FUTUREVOLC rezultatai padės geriau prognozuoti pelenų pasklidimą.

Ugnikalniui išsiveržus, projekto specialių nuotolinių kompiuterinių serverių tinklas automatiškai perduoda tikrojo laiko duomenis civilinės saugos institucijoms.

FUTUREVOLC mokslinių tyrimų rezultatai bus perduoti Žemės stebėjimo grupei (angl. Group on Earth Observations). Šiais ir kitais duomenimis Europa prisidės prie pasaulinių pastangų prognozuoti ugnikalnių aktyvumą.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Ugnikalnio aktyvumo poveikį gali pajusti tūkstančiai europiečių – gyvenančių ir šalia ugnikalnio, ir už daugelio kilometrų. Iš naujosios ES mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“, kuriai skirtas 80 mlrd. eurų biudžetas, lėšų bus ir toliau remiami tokio tipo moksliniai tyrimai, kurie yra naudingi visiems europiečiams.“

Stebėjimas naudojant palydovinį ryšį

Kitas ES finansuojamų ugnikalnių mokslinių tyrimų pavyzdys – projektas EVOSS. Vykdant šį projektą sukurta nauja palydovinė sistema, kuria galima visame pasaulyje aptikti ir stebėti ugnikalnių išsiveržimus. Ugnikalniui išsiveržus, projekto specialių nuotolinių kompiuterinių serverių tinklas automatiškai perduoda tikrojo laiko duomenis civilinės saugos institucijoms.

Sistema išsiveržimus matuoja trimis būdais: pagal iš ugnikalnio sklindantį karštį, pagal išmetamus pelenus bei dujas ir pagal fizinius Žemės paviršiaus pokyčius. Remdamiesi užregistruotais duomenimis, mokslininkai gali geriau prognozuoti, kaip ugnikalnis „elgsis“ ateityje, pavyzdžiui, ar ugnikalnio aktyvumas didėja ar mažėja. EVOSS (Europos ugnikalnių stebėjimo iš kosmoso paslaugos) projekto veikla jau vykdoma Europoje, Afrikoje ir aplinkinių vandenynų vulkaninėse salose.

Išankstinis perspėjimas

Taip pat projekto grupė ieško būdų, kaip pagerinti vulkanologų ir civilinės saugos institucijų ryšį.

Vykdant kitą projektą – VUELCO – ištirti šeši ugnikalniai Europoje ir kitose pasaulio dalyse. Remiantis šiuo tyrimu, sukurta ugnikalnių aktyvumo duomenų bazė ir geresni prognozavimo modeliai. Kartu projekto grupė ieško būdų, kaip pagerinti vulkanologų ir civilinės saugos institucijų ryšį. Siekiama vietos bendruomenėms padėti geriau suprasti su ugnikalniais susijusias mokslines rekomendacijas ir imtis atitinkamų veiksmų. Be minėtųjų, ES finansuoja su ugnikalnių tyrimais susijusius projektus MED-SUV ir MARsite.

Pagrindiniai faktai

Projektas FUTUREVOLC, kuriam ES skyrė 6 mln. eurų finansavimą, subūrė tarptautinę (Islandijos, Airijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Nyderlandų) mokslininkų komandą iš 27 universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų, valdžios įstaigų ir įmonių. EVOSS, kuriam skirta 2,9 mln. eurų, dalyvavo partneriai iš Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Nyderlandų. VUELCO, kuriam skirtas 3,5 mln. eurų finansavimas, dalyvavo partneriai iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Meksikos, Jamaikos ir Ekvadoro.

Abiem projektams skirtas finansavimas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.).

Per ateinančius septynerius metus į mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais remiamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir plečiamos žmogaus pažinimo ribos, bus investuota beveik 80 mlrd. eurų.

2014 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga pradėjo naują mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“.

Per ateinančius septynerius metus į mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais remiamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir plečiamos žmogaus pažinimo ribos, bus investuota beveik 80 mlrd. eurų.

ES mokslinių tyrimų biudžetas daugiausia skirtas gerinti kasdieniam gyvenimui tokiose srityse kaip sveikata, aplinka, transportas, maistas ir energetika.

Mokslininkų bendradarbiavimas su vaistų, orlaivių ir erdvėlaivių, automobilių ir elektronikos pramonės šakomis taip pat skatina privačiojo sektoriaus investicijas ir taip remiamas būsimas ekonomikos augimas bei aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimas. Vykdant programą „Horizontas 2020“ bus skiriama dar daugiau dėmesio tam, kad pažangios idėjos taptų paklausiais produktais, procesais ir paslaugomis.

Temos: 1 Islandija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius Pranciškus jau Lietuvoje – oficiali pasitikimo ceremonija įvyko

Popiežiaus vizitas Aktualu

Kelionė „Ganytoju“: kaip atrodo popiežiaus skrydžiai į užsienį?

Popiežiaus vizitas 15min iš Romos Aktualu

Prieš 5 metus – 15min klausimas popiežiui Pranciškui. Apie krepšinį

Aktualu

Dandolke nužudytos lietuvės vaikams teikiama psichologo pagalba: spręs dėl perdavimo į globėjų rankas

24sek

LKL reitingas: Šaro efektas, „Ryto“ viltys ir „kubilo“ komandos ambicijos

Susitikimų su popiežiumi vietos ir programa

Pasaulis kišenėje

Nauja verta aplankyti vieta Egipte: turistams atvertas 4 tūkst. senumo kapas

Žurnalistai laukia Prezidentės ir Popiežiaus susitikimo

Aktualu

Popiežius Pranciškus: biografija ir įdomūs faktai

Vardai

Po sužadėtuvių Nomeda Marčėnaitė su mylimuoju po vienu stogu kraustytis neskuba: „Nenorime pokyčių“

Aktualu

Prezidentu gyventojai mato Gitaną Nausėdą ir Saulių Skvernelį

Vardai

Kourtney Kardashian santykių viražai: trijų vaikų mama susitikinėja su 20-mečiu jaunuoliu

Gazas

Priešpaskutinė diena Balkanų ralyje: kraujuojančios lietuvių žaizdos

Sportas

Įspūdingai laimėjęs I.Barysas gavo pylos nuo trenerių: „Taip rizikuoti negalima“

Popiežiaus vizitas 15min iš Romos Aktualu

Pranciškaus kelionių puošmenos? Dieviški netikėtumai

Gyvenimas

Ką galime sodinti rudenį: renkantis sodinukus, svarbu neapsirikti

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Maistas

Savaitgalio pietums – lietuvių mėgstami balandėliai: 9 klasikiniai ir egzotiškesni receptai

Aktualu

Prie Panevėžio kaktomušą sukėlęs „klevo lapas“ buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti

N-18 Vardai

46-erių Carmen Electra nusifotografavo visiškai nuoga: buvusi „gelbėtoja“ atrodo perpus jauniau

Naujienos

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius Pranciškus jau Lietuvoje – oficiali pasitikimo ceremonija įvyko

Popiežiaus vizitas Aktualu

Kelionė „Ganytoju“: kaip atrodo popiežiaus skrydžiai į užsienį?

Popiežiaus vizitas 15min iš Romos Aktualu

Prieš 5 metus – 15min klausimas popiežiui Pranciškui. Apie krepšinį

Aktualu

Dandolke nužudytos lietuvės vaikams teikiama psichologo pagalba: spręs dėl perdavimo į globėjų rankas

24sek

LKL reitingas: Šaro efektas, „Ryto“ viltys ir „kubilo“ komandos ambicijos

Susitikimų su popiežiumi vietos ir programa

Pasaulis kišenėje

Nauja verta aplankyti vieta Egipte: turistams atvertas 4 tūkst. senumo kapas

Žurnalistai laukia Prezidentės ir Popiežiaus susitikimo

Aktualu

Popiežius Pranciškus: biografija ir įdomūs faktai

Vardai

Po sužadėtuvių Nomeda Marčėnaitė su mylimuoju po vienu stogu kraustytis neskuba: „Nenorime pokyčių“

Aktualu

Prezidentu gyventojai mato Gitaną Nausėdą ir Saulių Skvernelį

Vardai

Kourtney Kardashian santykių viražai: trijų vaikų mama susitikinėja su 20-mečiu jaunuoliu

Gazas

Priešpaskutinė diena Balkanų ralyje: kraujuojančios lietuvių žaizdos

Sportas

Įspūdingai laimėjęs I.Barysas gavo pylos nuo trenerių: „Taip rizikuoti negalima“

Popiežiaus vizitas 15min iš Romos Aktualu

Pranciškaus kelionių puošmenos? Dieviški netikėtumai

Gyvenimas

Ką galime sodinti rudenį: renkantis sodinukus, svarbu neapsirikti

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Maistas

Savaitgalio pietums – lietuvių mėgstami balandėliai: 9 klasikiniai ir egzotiškesni receptai

Aktualu

Prie Panevėžio kaktomušą sukėlęs „klevo lapas“ buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti

N-18 Vardai

46-erių Carmen Electra nusifotografavo visiškai nuoga: buvusi „gelbėtoja“ atrodo perpus jauniau

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT