Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 11d. 18:16

ES uždegė žalią šviesą lietuvių iniciatyvai kurti kibernetines pajėgas

Serverių kolokacijos duomenų centras Manhatane
Vida Press nuotr. / ES uždegė žalią šviesą lietuvių iniciatyvai kurti kibernetines pajėgas

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos iniciatyvai kurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Septyniolikos projektų sąrašą Briuselyje patvirtino ministrai iš 25 ES šalių, sutarusių stiprinti bendrą gynybos politiką.

Vienas iš iniciatyvos autorių, prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas sako, kad bendri pajėgumai galėtų padėti valstybėms narėms, sulaukusioms kibernetinės atakos, ir rūpintųsi tokių incidentų prevencija.

„Kibernetinio saugumo iššūkiai peržengia vienos šalies ribas, tai akivaizdu ne tik mūsų regione, todėl siūlome ES mastu sukurti kibernetinio greitojo reagavimo komandas. Joms ekspertus skirtų ES šalys narės“, – BNS sakė diplomatas.

Anot N.Aleksiejūno, komandos galėtų pradėti veikti 2018 – 2019 metais, šiuo metu pasiryžimą prisidėti rodo šešios – septynios šalys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prezidentė dalyvavo susitikime su „Snow meeting“ dalyviais
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prezidentė dalyvavo susitikime su „Snow meeting“ dalyviais

Jo teigimu, šią iniciatyvą prezidentė Dalia Grybauskaitė ES vadovams pristatė rugsėjį viršūnių susitikime Estijoje.

Stiprinti ES gynybos politiką nusprendė 25 valstybės – visos ES narės, išskyrus Daniją, Maltą ir iš bendrijos pasitraukiančią Britaniją. Jos neseniai pasirašė vadinamąjį Nuolatinio struktūrinio gynybos bendradarbiavimo (PESCO) susitarimą.

PESCO iniciatyva siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse.

Tarp kitų pirmadienį patvirtintų projektų yra belgų iniciatyva kurti povandeninius dronus išminavimo darbams ir Vokietijos siūlomas vadinamasis „reagavimo į krizes operacijų branduolys, juo būtų siekiama sparčiau dislokuoti karius kritinių situacijų atvejais.

Lietuva ilgą laiką kritiškai vertino glaudesnį ES gynybos bendradarbiavimą, nerimaudama, kad ES struktūros gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.

Tačiau britams nusprendus trauktis iš ES ir europiečiams nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos, Lietuvos vadovai apsisprendė, kad verčiau būti viduje nei stebėti procesą iš išorės.

Tarp kitų Lietuvos iniciatyvų yra palengvinti karių judėjimą per valstybių sienas, kuriant vadinamąjį „karinį Šengeną“, diplomatai taip pat siekia numatyti saugiklius, kad ES finansavimą galėtų gauti nedidelės įmonės, o ne vien karinės pramonės milžinės iš didžiųjų Europos šalių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT