Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Estija atidarys pirmą pasaulyje virtualią duomenų ambasadą

Duomenų saugykla
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Duomenų saugykla
Šaltinis: BNS
0
A A

Į skaitmenines technologijas orientuota Estija žengė dar vieną žingsnį į priekį: ši maža Baltijos valstybė kitų metų pradžioje Liuksemburge turi atidaryti pirmą pasaulyje duomenų ambasadą.

Itin saugomoje serverinėje bus svarbūs Estijos elektroninės vyriausybės duomenys, kad ši NATO ir euro zonos narė galėtų prie jų prieiti net sutrikus sistemų darbui namuose.

„Duomenų saugumas ir kibernetinis saugumas bendrai yra esminiai ir iš žmonių pasitikėjimo, ir iš tarnybų funkcionavimo perspektyvų“, – praėjusį mėnesį sakė Estijos premjeras Juri Ratas .

„Tai taip pat svarbi vadinamosios kasdienės skaitmeninės higienos dalis vis labiau skaitmenizuotose visuomenėse“, – sakė jis.

J.Ratas minėtą pareiškimą paskelbė pasirašęs susitarimą su Liuksemburgo premjeru Xavier Betteliu dėl Estijos duomenų laikymo šioje valstybėje.

„Ši duomenų ambasada yra pirmoji pasaulyje“, – sakė J.Ratas, kurio maža, vos 1,3 mln. gyventojų turinti šalis, technologijų pionierė, net pelnė pravardę E-stija.

1991 metais pasibaigus penkiems sovietų valdymo dešimtmečiams, Estija nusprendė kaip įmanoma greičiau žengti aukštųjų technologijų keliu ir vis dar lenkia kitas 2004 metais įstojusias Europos Sąjungos šalis.

Estija daugumą viešųjų paslaugų padarė prieinamas specialiame valstybės portale ir 2005 metais tapo elektroninio balsavimo pradininke.

Jos sostinėje Taline yra įsikūręs NATO kibernetinės gynybos centras, kuriame duomenų ekspertai iš visos Europos ir JAV saugo 29 Aljanso šalių informacijos tinklus.

„Skaitmeninis tęstinumas“

Estija turi karčios patirties šioje srityje: politinį krūvį turėjusį 2007 metų ginčą su Maskva lydėjo didelė kibernetinė ataka, kelioms dienoms paralyžiavusi valdžios įstaigų ir privačių kompanijų tinklalapius Estijoje. Dėl šios atakos Estija kaltino Maskvą, tačiau ši kaltinimus neigė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kompiuteris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kompiuteris

Ataka truko dvi savaites ir paralyžiavo dešimtis interneto svetainių, tarp jų – parlamento, bankų, ministerijų, laikraščių ir transliuotojų.

Po metų Taline jau veikė NATO kibernetinės gynybos centras.

Darbas dėl tarptautinių debesijos tarnybų naudojimo Estijos elektroninės vyriausybės duomenų apsaugai prasidėjo 2014 metais, kai šalis suvienijo jėgas su „Microsoft“, kad pabandytų debesijoje saugoti vieną valstybės biuletenį.

Duomenų ambasada Liuksemburge padės saugoti informaciją apie mokesčius, žemę, kompanijas, tapatybės dokumentus, pensijas, įstatymus, taip pat – gyventojų surašymo duomenis.

„Pagrindinis virtualios duomenų ambasados tikslas yra užtikrinti šalies skaitmeninį tęstinumą: galimybes įjungti sistemas, kai būtina, ir atgauti duomenis iš išoriškai saugomų versijų“, – sakė Ekonomikos ir komunikacijos ministerijos atstovė Emilie Toomela.

„Tam Estijai reikia papildomų serverių resursų, kuriuos turėtų visiškai kontroliuoti Estija. Tai reiškia, kad jiems turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos kaip ir Estijos fizinėms ambasadoms (pavyzdžiui, neliečiamybė), bet jie turėtų būti už Estijos ribų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Liuksemburgas buvo pasirinktas dėl valstybinių gerai apsaugotų „Tier 4“ duomenų centrų, kokių Estija neturi.

Nors Liuksemburge yra konsulatas, Estijos ambasadorius Liuksemburge ir Belgijoje gyvena Briuselyje.

Pasak E.Toomelos, duomenų ambasada nebus tiesiogiai susijusi su ambasada Briuselyje ir neturės jokių ten dirbančių žmonių.

„Liuksemburgas buvo pasirinktas dėl valstybinių gerai apsaugotų „Tier 4“ duomenų centrų, kokių Estija neturi, ir, taip pat, dėl to, kad Liuksemburgas yra pasirengęs užtikrinti diplomatines privilegijas Estijos duomenims ir infosistemoms“, – pridūrė atstovė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT