Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 20d. 11:22

Europietiškas požiūris: dirbtinis intelektas privalės gerbti žmogaus teises

Dirbtinis intelektas
123RF.com nuotr. / Dirbtinis intelektas

Europos Sąjunga trečiadienį išdėstė dirbtinio intelekto (DI) technologijų plėtros strategiją, Europai siekiant prisivyti JAV ir Kinija, bet tuo pačiu išsklaidyti nuogąstavimus dėl potencialių privatumo pažeidimų.

AI technologijos vis plačiau diegiamos įvairiose srityse, pradedant buitiniais robotais, baigiant veidų atpažinimo sistemomis. Europa siekia atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant taisykles šiam sektoriui, taip pat palaikyti savąsias įmones, esančias tarp šios srities lyderių.

„Norime, kad šių naujų technologijų diegimas pelnytų mūsų piliečių pasitikėjimą, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. – Štai kodėl skatiname atsakingą, į žmogų orientuotą požiūrį dirbtinio intelekto atžvilgiu.“

„Būsime ypač atsargūs tais atvejais, kai iškyla klausimas dėl pagrindinių žmogaus teisių ir interesų, – pridūrė ji. – Dirbtinis intelektas privalo tarnauti žmonėms, todėl dirbtinis intelektas visuomet privalo atitikti žmogaus teises.“

Daugelis ES pareigūnų pripažįsta, kad Europa nespėjo pasireikšti per pirmąją interneto plėtros revoliuciją ir kad virtualiame pasaulyje dominuoja Silicio slėnio milžinės „Google“, „Facebook“ ir „Apple“, taip pat tokios Kinijos žaidėjos kaip „Tencent“.

Kad būtų išvengta praeities klaidų, trečiadienį pasiūlyta DI plėtros strategija yra pirmas žingsnis ilgame kelyje iki atitinkamų teisės aktų. Briuselis tikisi, kad šią sritį reglamentuojančių įstatymų projektai bus parengti iki šių metų galo.

Didelės apimties planai neabejotinai sulauks stambiojo verslo ir vyriausybių lobistų atsako, be to, jiems turės pritarti Europos Parlamentas. „Google“ ir „Facebook“ vadovai jau išsakė savo poziciją per neseniai surengtus vizitus Briuselyje.

„Dirbtinis intelektas pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Viskas priklauso, kam ir kaip jis naudojamas“, – sakė EK pirmininkės vykdomoji pavaduotoja skaitmeninės politikos reikalams Margrethe Vestager.

DI technologija, imituojantys „žmogaus kalbą, gali tapti pašnekesių svetainės botu... ir suteikti mums geresnės patirties kaip vartotojams, bet taip pat galėtų būti panaudota melagienoms kurti“, per spaudos konferenciją aiškino eurokomisarė.

DI technologijos galėtų būti naudojamos sveikatos apsaugai gerinti, užtikrinti veiksmingesnį ūkininkavimą ir padėti kovoti su klimato pokyčiais. Tačiau jos taip pat kelia grėsmių dėl „neskaidraus sprendimų priėmimo, lytinės arba kitokios diskriminacijos, brovimosi į privatumą arba naudojimo nusikalstamiems tikslams“, sakoma ES paskelbtoje baltojoje knygoje.

Į žmogų orientuotas DI reglamentavimas yra būtinas, nes „jokių teigiamų dalykų nebus pasiekta, jeigu nepasitikėsime šia technologija“, sakė M.Vestager.

Europos Komisija, ES vykdomosios valdžios institucija, pirmiausiai sieks pakartoti savo istorinio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) sėkmę. Šis dokumentas tapo pasaulio lygio duomenų apsaugos kibernetinėje erdvėje standartu.

„Mūšio laukas“

ES nurodė, kad pasitikėjimas bus pagrindinis DI diegimo Europoje principas. Diegiant šias technologijas opesnėse srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, saugumo arba susisiekimo, bus keliami griežtesni reikalavimai skaidrumui ir žmonių vykdomai priežiūrai.

Mažesnės rizikos tiekėjų atžvilgiu ši sritis bus menkiau reglamentuojama, bet jie galėtų dalyvauti savanoriško ženklinimo schemose, jeigu siektų aukštesnio lygio standartų.

Dar vienas užmojis – įkurti bendrąją duomenų rinką, prie kurios nemokamai galėtų prieiti bendrovės ir universitetai.

Bendroji duomenų rinka turėtų užtikrinti, „kad dar nepanaudoti duomenys Europos Sąjungoje galėtų laisvai judėti tarp sektorių ir teiktų naudą įmonėms, mokslininkams ir viešojo administravimo institucijoms. Piliečiams, įmonėms ir organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė priimti geresnius sprendimus remiantis ne asmens duomenimis pagrįstomis įžvalgomis. Šie duomenys turėtų būti prieinami visiems – viešiesiems ar privatiesiems subjektams, startuoliams ar didžiosioms įmonėms“, sakoma EK pranešime spaudai.

ES rizikuoja supykdyti didžiąsias bendroves svarstomu reikalavimu, kad technologijų milžinės būtų įpareigotos dalytis savo duomenimis arba sulauktų sankcijų. Tokiai politikai būtų reikalinga pakeisti antikartelinius teisės aktus.

„Kova dėl pramonės duomenų prasideda dabar, ir Europa bus pagrindinis šio mūšio laukas“, – sakė ES pramonės komisaras Thierry Bretonas).

„Europa turi viską, ko reikia, kad būtų lyderė“, – pridūrė buvęs administratorius, anksčiau dirbęs technologijų sektoriuje.

ES lyderiai taip pat sako norintys pradėti debatus, kokiais atvejais veidų atpažinimo technologijos galėtų būti naudojamos kaip atpažinimo per atstumą sistemos. Tokios sistemos tikrina praeivių veidus, lygindama juos su duomenų baze apie dominančius asmenis, ir yra laikomos labiausiai į privatumą besibraunančia šių technologijų atmaina. Šias sistemas naudoti ES draudžiama, išskyrus ypatingus atvejus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT