Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Facebook“ reklamų užsakovams „pardavinėjo“ emocinių bėdų turinčius jaunuolius

„Facebook“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Facebook“
Šaltinis: 15min
1
A A

Iš socialinio tinklo „Facebook“ Australijos biuro nutekėjęs dokumentas atskleidė su etika ir, galimai, įstatymais prasilenkiančią slaptą „Facebook“ reklamų specializavimo praktiką, rašo arstechnica.com.

23 puslapių apimties dokumente, kurį paviešino leidinys „The Australian“, detaliai aprašoma, kaip „įmonės vadovai ragino vykdyti reklamos kampanijas, kuriomis išnaudojamos tinklo naudotojų emocinės būsenos – ir psichologinių būklių analizė buvo taikoma asmenims nuo 14 metų.

Anot Australijos leidinio, šio 2017 metais datuojamo dokumento pagrindas yra aprašomi „Facebook“ algoritmai, kurie reklamos užsakovams suteikia galimybę nustatyti „akimirkas, kai jauniems žmonėms reikia padidinti pasitikėjimą savimi“. Kitaip tariant, „Facebook“ dokumentas nurodo, kad socialinis tinklas, priklausomai nuo to, kaip juo naudojamasi, gali nustatyti paauglių emocinę savijautą - „bevertis“, „nesaugus“, „pralaimėjęs“, „kvailas“, „niekam nenaudingas“, „pasidavęs“, „išgyvenantis stresą“ ir „nesėkmė“.

Kaip teigiama reportaže, tame dokumente atskleidžiamas ir konkretus interesas reklamos užsakovams suteikti galimybę rodyti reklamas tiems jauniems socialinio tinklo naudotojams, kuriems tuo metu gali būti įdomu „geriau atrodyti ir pasitikėti savo kūnu“, „sportuoti ir mesti svorį“ ir panašiai. Kitame dokumento skyriuje aprašoma, kaip vaizdų atpažinimo technologijos naudojamos į „Facebook“ ir „Instagram“ (kuris taip pat priklauso „Facebook“) sukeltiems vaizdams analizuoti – šios technologijos turėtų reklamos užsakovams atskleisti, „kaip žmonės vizualiai fiksuoja tokias akimirkas, kaip valgymas“. Labai detaliai aprašoma, kaip save išreiškia jaunieji socialinių tinklų naudotojai: „Facebook“ Australijos padalinys praėjusią savaitę skelbė, kad paaugliai savaitės pradžioje dažniau platina įrašus „lūkesčių emocijas“ „pasitikėjimo savimi stiprinimą“, o savaitgaliais dažniau dalinasi „reflektyviomis emocijomis“ ir „pasiekimų nupasakojimu“.

Dokumente reklamos užsakovams išaiškinama, kad šie įrankiai taikomi konkrečiai vartotojams iš Australijos ir Naujosios Zelandijos – stebimųjų sąraše yra 6,4 mln. moksleivių ir „jaunų darbuotojų“ iš šių regionų.

Leidiniui „The Australian“ susisiekus su „Facebook“ Australijos padaliniu ir paprašius komentaro, įmonės atstovas parašė ilgą ir formalų atsiprašymą, kuriame nurodoma: „Pradėjome tyrimą norėdami suprasti procesų klaidas ir pašalinti savo veiklos trūkumus. Pagal poreikį imsimės drausminių ir kitų veiksmų“.

Socialinio tinklo Australijos padalinys neatsakė į „The Australian“ klausimą, ar tokia paauglių analizavimo praktika taikoma ir kituose regionuose, kur veikia „Facebook“. Bet sprendžiant pagal tai, kad kai kurios dokumento detalės yra labiau suderinamos su JAV teisiniais reikalavimais, nei su Australijos, galima daryti tam tikras išvadas.

„The Australian“ neplatino pilno dokumento teksto ar jo nuotraukų, taip pat nekonkretizavo, kokioms reklamos kampanijoms būtų naudingas toks duomenų apie tinklo naudotojus pateikimo būdas. Dokumento autoriais įvardinti du Australijoje dirbantys „Facebook“ atstovai – Andy Sinn ir Davidas Fernandezas.

Socialinio tinklo galimybės prognozuoti ir siekiant finansinės naudos panaudoti naudotojų asmens duomenis tikriausiai nieko nebenustebins, tačiau pastarasis dokumento nutekinimas ir reakcija į jį yra pirmas akivaizdus pripažinimas, kad jaunųjų naudotojų duomenys yra rūšiuojami ir išnaudojami taikant unikalius procesus.

Taip pat neseniai būta naujienų apie tai, kad „Facebook“ analizuoja ir netgi manipuliuoja naudotojų emocinėmis būsenomis, galimai reklamos užsakovams atskleidžia tokią perteklinę informaciją, kaip naudotojo „rasinė priklausomybė“ ir, tikėtina, suteikia galimybę vykdyti neteisėtą diskriminaciją planuojant nekilnojamo turto ir finansinių paslaugų reklamines kampanijas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT