Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Fiksuoto plačiajuosčio ryšio padengimas Lietuvoje yra vienas mažesnių Europos Sąjungoje

Vėliavos
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Vėliavos
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

100 gyventojų Lietuvoje šių metų liepą teko vidutiniškai 19,6 fiksuoto plačiajuosčio interneto ryšio linijos – 6–iomis mažiau nei vidutiniškai ES (25,6), rodo ketvirtadienį Europos Komisijos paskelbtas tyrimas.

Lietuvai pagal šį rodiklį teko 20–oji vieta iš 27–ių šalių. Tiesa, Lietuvoje gerokai didesnė dalis linijų buvo didesnės spartos – beveik 40 proc. linijų teikė didesnę nei 10 megabitų per sekundę (Mb/s) spartą ir tik kiek daugiau nei 20 proc. linijų sparta buvo iki 2 Mb/s. Pavyzdžiui, Lenkijoje beveik 60 proc. linijų sparta buvo iki 2 Mb/s.

Pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį pasaulyje ir toliau pirmavo Olandija ir Danija (100 gyventojų teko beveik 40 tokių linijų). Estija (26) kiek lenkė ES vidurkį, Latvija atsiliko nuo Lietuvos (18,8).

Tačiau EK pastebėjo, jog labiau išsivysčiusiose rinkose šio rodiklio augimo tempas lėtėja.

„Pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje, fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbties rodikliai iš tiesų mažėja – tikriausiai dėl to, kad nuo fiksuotojo plačiajuosčio ryšio pereinama prie judriojo“, – įvertino Europos Komisija.

Lietuvoje 100 piliečių teko 5,2 mobilaus plačiajuosčio ryšio linijos. Estijoje vidurkis buvo 3,1, Latvijoje – vienas žemiausių ES – 2. Visose šalyse fiksuotas vidurkis buvo 6,1 linijos.

EK teigė, jog mobilusis plačiajuostis ryšys populiarėja daugelyje valstybių narių, ypač Suomijoje (100 piliečių teko 21,5 judriojo ryšio linijos), Austrijoje (16,7), Švedijoje (14), Danijoje (13,4) ir Portugalijoje (12,1).

Tyrimo duomenimis, interneto paslaugų mėnesinis mokestis Lietuvoje pernai spalį siekė 31 litą (9,1 euro) ir buvo gerokai mažesnis nei daugelyje šalių. Brangiausiai už interneto paslaugas mokėjo airiai – vidutiniškai 61 litą per mėnesį (17,7 euro). 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT