Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 11d. 16:03

Filipinuose aptikta nauja žmonių rūšis

Lenktas Homo luzonensis pirštakaulis – ženklas, kad šie žmogaus protėviai dar laipiojo medžiais
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Lenktas Homo luzonensis pirštakaulis – ženklas, kad šie žmogaus protėviai dar laipiojo medžiais

Humanoidų šeimos medį papildė nauja šaka: išnykusi žmonių rūšis, kurios pėdsakus pavyko aptikti Filipinuose, rašo BBC.

Ši rūšis pagal pėdsakų radimo vietą – Luzono salą – buvo pavadinta Homo luzonensis. Pagal savo fizinę išvaizdą jie turėtų būti kažkur tarp pačių seniausių žmogaus protėvių ir modernesnių žmonių.

Toks atradimas gali reikšti, kad vieni iš pirmųjų primityviųjų žmogaus giminaičių iš Afrikos nukeliavo iki pat Pietryčių Azijos – anksčiau manyta, kad tai nėra įmanoma.

Atradimas parodo, kad žmogaus evoliucija šiame regione galėjo būti labai sudėtingas procesas: Pietryčių Azijoje panašiu metu egzistavo ne mažiau nei trys žmonių rūšys.

Viena iš šių rūšių, kuri kartais vadinama „hobitais“ (Homo floresiensis), gyveno Indonezijos Floreso saloje ir išnyko maždaug prieš 50 tūkst. metų.

Londono gamtos istorijos muziejaus profesorius Chrisas Stringeris sakė: „Po 2004 metais publikuoto straipsnio apie stulbinantį Homo floresiensis atradimą aš sakiau, kad Floreso salos žmogaus evoliucija galėjo kartotis ir kitose to paties regiono salose. Panašu, kad šis mano spėjimas buvo patvirtintas Luzono saloje, esančioje beveik už 3000 kilometrų.“

Naujosios rūšies atstovų liekanų rasta Kalao oloje, Luzono salos šiaurėje. Dabartiniai duomenys rodo, kad kaulai yra 50–67 tūkst. metų senumo. Radinys aprašytas mokslo žurnale „Nature“.

Iš viso surasta 13 objektų: dantys, rankos ir pėdos kaulai, taip pat šlaunikaulio dalis. Šie kaulai priklausė ne mažiau nei trims suaugusiems ir nesuaugusiems individams. Kasinėjimai oloje pradėti 2007 metais.

Homo luzonensis tam tikrais savo bruožais primena šiuolaikinius žmones, tačiau kitais bruožais yra labiau panašūs į australopitekus – stačiomis vaikščiojusias, bet labiau beždžiones primenančias būtybes, kurios Afrikos žemyne gyveno prieš 2–4 mln. metų, taip pat į pačius ankstyviausius Homo genties atstovus.

Pagal rankų ir kojų pirštakaulių formą – jie yra lenkti – mokslininkai daro išvadą, kad šios rūšies atstovams karstymasis po medžius vis dar buvo svarbus užsiėmimas. Panašu, kad tą patį galima pasakyti ir apie australopitekus.

Bet jeigu į australopitekus panaši rūšis sugebėjo pasiekti Pietryčių Aziją, tuomet mums reikėtų gerokai pergalvoti savo idėjas apie tai, kurie pirmieji žmonių šeimos medžio atstovai paliko Afriką.

Ilgą laiką buvo manyta, kad pirmas tiesioginėje mūsų kilmės linijoje esantis sutvėrimas, palikęs Afrikos kontinentą prieš 1,9 mln. metų, buvo Homo erectus.

Be to, žinant, kad Luzono salą įmanoma pasiekti tik vandeniu, reikia kelti klausimą, kaip žmogaus protėviai sugebėjo kirsti vandens telkinį.

Juolab kad Pietryčių Azijos dalis esanti salose, buvo ir kitų žmogaus giminaičių – denisoviečių – gimtinė. Manoma, kad denisoviečiai gebėjo poruotis su šiuolaikinių žmonių protėviais (Homo sapiens), kai šie atvyko į šį regioną.

Indonezijos Floreso saloje gyveno kita žmonių rūšis, vadinama Homo floresiensis ir dėl savo mažo ūgio pravardžiuojama hobitais. Manoma, kad jie egzistavo ne mažiau nei 100 tūkst. metų ir išnyko maždaug prieš 50 tūkst. metų – galimai jau tada, kai į šį regioną buvo atvykę Homo sapiens.

Plačiau apie šį atradimą skaitykite žurnale „Nature“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT