TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Futuristas Johnas Smartas tikina, kad jau po 5 metų turėsime skaitmeninius dvynius

L.Telksnio teigimu, sunkiau ne lietuviškai prakalbinti kompiuterį, o priversti jį suprasti lietuvių kalbą
123rf nuotr. / L.Telksnio teigimu, sunkiau ne lietuviškai prakalbinti kompiuterį, o priversti jį suprasti lietuvių kalbą
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Dar iki 2020 metų, gyvenimas, iš dalies net tai, ką valgysime vakarienei, gali būti kontroliuojami mūsų pačių skaitmeninių versijų.

Pasak futuristo Johno Smarto, per ateinančius šešerius metus daugelis iš mūsų galės įsigyti vadinamuosius skaitmeninius dvynius, kurie po mūsų mirties galėtų mus „pakeisti“.

„Google“ 2012 metais pasamdė futuristą Ray'ų Kurzweilį, kuris tvirtina, kad per 30 metų žmonės sugebės perkelti į kompiuterius savo protą ir tapti „skaitmeniškai nemirtingais“. 

„Studijų fondo“ įkūrėjas J. Smartas teigia, kad anapilin išėjusių tėvų vaikams nebereikės lankyti jų kapų, užteks įjungti skaitmeninį mamos ar tėčio dvynį ir su juo pasikalbėti. Mokslininkas priduria, kad šiuo metu jau egzistuoja prognozavimo programos, kurios atlieka panašias funkcijas (pavyzdžiui, „Google Now“ ar „Siri“). Šios technologijos yra paremtos algoritmais, kurie jungia įvairius informacinius fragmentus, ir taip sudaro prognozę.

Konkrečiai asmeninių asistentų programos nuskaito kalendoriaus įrašus, ir taip nustato, kur tuo metu yra vartotojas, ar bent jau turėtų būti. Tam jis naudoja GPS, taip pat pranešimus socialiniuose tinkluose, elektroninio pašto informaciją ir panašiai... Tuomet programa pateikia vartotojui pagalbos pasiūlymą, jeigu galvoja, kad to jam gali prireikti. Pavyzdžiui, jeigu „Android“ telefono kalendoriuje yra įrašas apie kažkokį įvykį, tačiau vartotojas jame nedalyvauja, „Google Now“ sukuria priminimą ir net nurodo greičiausią kelią iki atitinkamos vietos.

J. Smartas mano, kad ir skaitmeniniai dvyniai apie mūsų pomėgius taip pat galėtų mokytis iš žinučių, elektroninių laiškų ir žodinių pasisakymų. Tokius mokymosi principus naudoja net IBM „Watson“ superkompiuteris kaip ir „Eugene Goostman“ – kompiuterinė programa šiais metais pirmą kartą įveikusi Tiuringo testą (įtikinusi žmogų, jog ji yra paauglys berniukas).

Kad šios technologijos pažanga ateityje tik intensyvės rodo tai, kad tokios kompanijos kaip „Google“ jau yra nusipirkusios dirbtinio intelekto firmų („Deep Mind“) bei kuria logaritmus, siekiančius „Google“ padaryti „panašesnę į žmogų“. Su jų pagalba paieškos programos gali suprasti ieškomą turinį, tokiu pat principu, kaip mūsų smegenys.

Maža to, „Google“ 2012 metais pasamdė futuristą Ray'ų Kurzweilį, kuris tvirtina, kad per 30 metų žmonės sugebės perkelti į kompiuterius savo protą ir tapti „skaitmeniškai nemirtingais“. Kaip ir tai, jog visos žmogaus kūno biologinės dalys bus pakeistos mechaninėmis dar iki 2100 metų.

Įmonės „Generator Research“ inžinierius Andrew Sheehy'as tvirtina, kad „Google“ jau sėkmingai integravo savaime besimokančias mašinas į mūsų gyvenimus („Google Now“, savarankiškai važiuojantys automobiliai, „Google+“), o jos naujai įsigytos kompanijos bei Ray'aus Kurzweilio įdarbinimas sufleruoja, kad bendrovė yra rimtai nusiteikusi atlikti šiuos tyrimus.

Visa tai suteikia pagrindo manyti, kad futuristo Johno Smarto išsakytos mintys apie ateitį nėra visiškai laužtos iš piršto. Ką gali žinoti, galbūt po kelerių metų ir be „Google“ asistavimo iš tiesų džiaugsimės ir savo skaitmeninio dvynio kompanija.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT