Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 1d. 21:01

Gyvūnai po priedanga: šnipinėja ne tik banginiai

Prie Norvegijos krantų žvejus gąsdinęs baltasis banginis beluga
„Scanpix“/AP nuotr. / Prie Norvegijos krantų žvejus gąsdinęs baltasis banginis beluga

Norvegų žvejams susidūrus su baltuoju banginiu (beluga), prie kurio buvo pritvirtinta keista įranga, įtarta, kad žinduolis galėjo būti apmokytas pagal Rusijos karinio laivyno programą. Tai – ne vienintelis gyvūnas, kurį šnipinėjimui naudojo ar ketino naudoti slaptosios tarnybos.

Norvegai tvirtina, kad Rusija ginkluoja banginius ir gąsdina norvegų žvejus. Kaip rašo naujienų portalas bbc.co.uk, pirmoji šnipinėjimo taisyklė – neatrodyti kaip šnipui.

Baltasis banginis, aptiktas Norvegijos vandenyse, neabejotinai gali atitikti šį principą. Tačiau, atrodo, padaryta klaida.

Priežastis, kodėl baltasis banginis sukėlė įtarimą norvegų žvejams ir mokslininkams, yra ta, kad jis buvo apjuostas diržu, ant kurio buvo nurodyta, jog jis iš Sankt Peterburgo Rusijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Prie Norvegijos krantų žvejus gąsdinęs baltasis banginis beluga
„Scanpix“/AP nuotr./Prie Norvegijos krantų žvejus gąsdinęs baltasis banginis beluga

Rusija paneigė įtarimus dėl bet kokio neteisėto elgesio. Beluga nekalba. Nepaisant to, kokia yra tiesa, tai tikrai ne pirmas kartas, kai gyvūnai yra naudojami šnipinėjimui.

Operacija „Akustinis katinėlis“

Naujienų portale bbc.co.uk publikuotame straipsnyje teigiama, kad jeigu yra vienas dalykas, kurį žinome apie kates, jis yra tas, jog jos daro ką nori ir kada nori.

Žinoma, jos yra mįslingos ir nenuspėjamos. Gal dėl to JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) pagalvojo, kad katės galėtų būti puikios šnipės.

Skaičiuojama, kad 1960-aisiais projektui, skirtam pritaikyti pasiklausymo įrangą tam, kad ji galėtų būti implantuota katėms, išleista 14 mln. JAV dolerių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Katė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Katė

Idėja buvo tokia, kad šmižinėjančios katės rinktų rusų žvalgybos informaciją. Tačiau pirmąją dieną tai baigėsi nesėkme, kai netoli SSRS ambasados Vašingtone paleistą katę partrenkė automobilis.

Šikšnosparnių bombos

Šikšnosparniai yra tylūs, veikia po tamsos priedanga ir dažnai gyvena slėptuvėse urvuose. Naujienų portale bbc.co.uk rašoma, kad tai – nepriekaištinga „kvalifikacija“ bet kokiam šnipui.

Verkių regioninio parko nuotr. /Kūdriniai pelėausiai
Verkių regioninio parko nuotr. /Kūdriniai pelėausiai

Antrojo pasaulinio karo metu vienas Amerikos dantistas pasiūlė prie milijono šikšnosparnių pritaisyti mažus sprogstamuosius įtaisus. Siūlyta paleisti šikšnosparnius virš Japonijos miestų, kad jie sulįstų į pastatus, o tada juos susprogdinti ir taip sukelti gaisrus.

Buvo atlikti įvairūs bandymai, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta.

Pasiklausantys vabalai

2008 metais mokslo žurnalas „New Scientist“ pranešė, kaip JAV Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra bandė sukurti vabzdžius-kiborgus, į kurių nervus būtų įterpta speciali technologija, leidžianti juos kontroliuoti.

Tokios galimybės itin viliojo, nes maži skraidantys pasiklausymo prietaisai galėjo lengvai įskristi į priešo irštvą.

Panašūs projektai, kurių sėkmė skyrėsi, jau buvo išbandyti su rykliais, žiurkėmis ir balandžiais.

Nanyango Technologijų universiteto iliustr./Vabalas
Nanyango Technologijų universiteto iliustr./Vabalas

Technologijoms žengiant į priekį, dabar dėmesys skiriamas sukurti mažyčius pasiklausymo aparatus, kurie atrodo kaip tikri vabzdžiai.

Neteisingai apkaltinti

Gyvūnai šnipinėjimui naudojami daugelį metų. Ar tai būtų Pirmojo pasaulinio karo metu informaciją perdavinėję karveliai, ar delfinai, kuriuos kai kurios šalys, tarp jų – JAV, Rusija ir Izraelis, naudojo vykdyti povandenines paieškas.

Tačiau pagalvokime ir apie nekaltus gyvūnus, sugautus netinkamoje vietoje. 2007 metais Irano kariuomenė sulaikė 14 „šnipių voverių“, rastų netoli branduolinio kuro sodrinimo vietos.

2007 metais Irano kariuomenė sulaikė 14 „šnipių voverių“.

Paukščiai taip pat yra sukėlę daug paranojos žvalgybos tarnyboms. 2013 metais Egipte buvo sulaikytas gandras. Tai padaryta tikrai ne dėl įtartino ryšulio, kurį jis, be abejonės, nešė įsikandęs snape, ironizuojama bbc.co.uk straipsnyje.

Nerimą saugumui sukėlė prie gandro kojos pritaisytas elektroninis prietaisas, kurį Prancūzijos ornitologai naudojo paukščio migracijai stebėti.

Luko Kodžio nuotr./Baltasis gandras
Luko Kodžio nuotr./Baltasis gandras

Liūdna Hartlepulo beždžionės istorija

Kaip pasakojama naujienų portalo bbc.co.uk publikacijoje, nors būti apkaltintam šnipinėjimu yra blogai, gandras ir voverės bent jau turėtų ką papasakoti. Kitaip nei vargšė Hartlepulo beždžionė.

Legenda pasakoja, kad per karą su Napoleonu prie Šiaurės-Rytų Anglijos krantų sudužo prancūzų laivas.

Išsigelbėti pavyko beždžionei. Hartlepulo gyventojai anksčiau nebuvo matę tokio gyvūno. Beje, taip pat jie nebuvo matę ir prancūzų.

123rf.com/Beždžionė
123rf.com/Beždžionė

Beždžionės tauškesį klaidingai supratę kaip priešo kalbą, jie nuteisė gyvūną kaip Prancūzijos šnipą ir pakorė jį paplūdimyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:16
03:00
03:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT