Norvegai tvirtina, kad Rusija ginkluoja banginius ir gąsdina norvegų žvejus. Kaip rašo naujienų portalas bbc.co.uk, pirmoji šnipinėjimo taisyklė – neatrodyti kaip šnipui.
Baltasis banginis, aptiktas Norvegijos vandenyse, neabejotinai gali atitikti šį principą. Tačiau, atrodo, padaryta klaida.
Priežastis, kodėl baltasis banginis sukėlė įtarimą norvegų žvejams ir mokslininkams, yra ta, kad jis buvo apjuostas diržu, ant kurio buvo nurodyta, jog jis iš Sankt Peterburgo Rusijoje.
Rusija paneigė įtarimus dėl bet kokio neteisėto elgesio. Beluga nekalba. Nepaisant to, kokia yra tiesa, tai tikrai ne pirmas kartas, kai gyvūnai yra naudojami šnipinėjimui.
Operacija „Akustinis katinėlis“
Naujienų portale bbc.co.uk publikuotame straipsnyje teigiama, kad jeigu yra vienas dalykas, kurį žinome apie kates, jis yra tas, jog jos daro ką nori ir kada nori.
Žinoma, jos yra mįslingos ir nenuspėjamos. Gal dėl to JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) pagalvojo, kad katės galėtų būti puikios šnipės.
Skaičiuojama, kad 1960-aisiais projektui, skirtam pritaikyti pasiklausymo įrangą tam, kad ji galėtų būti implantuota katėms, išleista 14 mln. JAV dolerių.
Idėja buvo tokia, kad šmižinėjančios katės rinktų rusų žvalgybos informaciją. Tačiau pirmąją dieną tai baigėsi nesėkme, kai netoli SSRS ambasados Vašingtone paleistą katę partrenkė automobilis.
Šikšnosparnių bombos
Šikšnosparniai yra tylūs, veikia po tamsos priedanga ir dažnai gyvena slėptuvėse urvuose. Naujienų portale bbc.co.uk rašoma, kad tai – nepriekaištinga „kvalifikacija“ bet kokiam šnipui.
Antrojo pasaulinio karo metu vienas Amerikos dantistas pasiūlė prie milijono šikšnosparnių pritaisyti mažus sprogstamuosius įtaisus. Siūlyta paleisti šikšnosparnius virš Japonijos miestų, kad jie sulįstų į pastatus, o tada juos susprogdinti ir taip sukelti gaisrus.
Buvo atlikti įvairūs bandymai, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta.
Pasiklausantys vabalai
2008 metais mokslo žurnalas „New Scientist“ pranešė, kaip JAV Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra bandė sukurti vabzdžius-kiborgus, į kurių nervus būtų įterpta speciali technologija, leidžianti juos kontroliuoti.
Tokios galimybės itin viliojo, nes maži skraidantys pasiklausymo prietaisai galėjo lengvai įskristi į priešo irštvą.
Panašūs projektai, kurių sėkmė skyrėsi, jau buvo išbandyti su rykliais, žiurkėmis ir balandžiais.
Technologijoms žengiant į priekį, dabar dėmesys skiriamas sukurti mažyčius pasiklausymo aparatus, kurie atrodo kaip tikri vabzdžiai.
Neteisingai apkaltinti
Gyvūnai šnipinėjimui naudojami daugelį metų. Ar tai būtų Pirmojo pasaulinio karo metu informaciją perdavinėję karveliai, ar delfinai, kuriuos kai kurios šalys, tarp jų – JAV, Rusija ir Izraelis, naudojo vykdyti povandenines paieškas.
Tačiau pagalvokime ir apie nekaltus gyvūnus, sugautus netinkamoje vietoje. 2007 metais Irano kariuomenė sulaikė 14 „šnipių voverių“, rastų netoli branduolinio kuro sodrinimo vietos.
2007 metais Irano kariuomenė sulaikė 14 „šnipių voverių“.
Paukščiai taip pat yra sukėlę daug paranojos žvalgybos tarnyboms. 2013 metais Egipte buvo sulaikytas gandras. Tai padaryta tikrai ne dėl įtartino ryšulio, kurį jis, be abejonės, nešė įsikandęs snape, ironizuojama bbc.co.uk straipsnyje.
Nerimą saugumui sukėlė prie gandro kojos pritaisytas elektroninis prietaisas, kurį Prancūzijos ornitologai naudojo paukščio migracijai stebėti.
Liūdna Hartlepulo beždžionės istorija
Kaip pasakojama naujienų portalo bbc.co.uk publikacijoje, nors būti apkaltintam šnipinėjimu yra blogai, gandras ir voverės bent jau turėtų ką papasakoti. Kitaip nei vargšė Hartlepulo beždžionė.
Legenda pasakoja, kad per karą su Napoleonu prie Šiaurės-Rytų Anglijos krantų sudužo prancūzų laivas.
Išsigelbėti pavyko beždžionei. Hartlepulo gyventojai anksčiau nebuvo matę tokio gyvūno. Beje, taip pat jie nebuvo matę ir prancūzų.
Beždžionės tauškesį klaidingai supratę kaip priešo kalbą, jie nuteisė gyvūną kaip Prancūzijos šnipą ir pakorė jį paplūdimyje.
