Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 9d. 10:52

Inovacijos viešajame sektoriuje – kaip išnaudoti esamas galimybes ir suteikti joms pagreitį?

Arūnė Matelytė
Asmeninio albumo nuotr. / Arūnė Matelytė

Technologinės naujovės ir inovacijų proveržio sritys – nuo interneto iki pirmosios kelionės į mėnulį – yra glaudžiai susijusios su viešuoju sektoriumi. Nepaisant to, kad valstybės skiria nemažai resursų inovacijų skatinimui ir vystymui, šios inovacijos pasiekia viešojo sektoriaus institucijas pasiekia lėtai ir sudėtingai.

Ko reikia, kad inovacijos rastų kelią į viešąjį sektorių? Ar Lietuvos institucijos yra atviros dirbtinio intelekto (DI) ir kitoms naujoms technologijoms? Kiek pinigų mūsų valstybė galėtų sutaupyti efektyviai taikydama naujausias technologijas ir ar užsienio šalys jau atrado sėkmės receptą šioje srityje? Pokalbis apie tai – MITA iniciatyvos AI BOOST tinklalaidėje su „GovTech“ laboratorijos įkūrėja ir vadove Arūne Matelyte.

Eksperimentavimui viešajame sektoriuje – sunku, bet įmanoma

GovTech laboratorijos vadovė A.Matelytė teigia, kad sparčiai besivystančios DI ir kitos technologijos turi potencialo prisidėti prie problemų sprendimo viešajame sektoriuje. Deja, technologijų teikiamų galimybių pilnai išnaudoti kol kas nepavyksta, nes inovacijos į šį sektorių skverbiasi itin lėtai dėl įvairių priežasčių. Viena jų – kompetencijų stoka institucijų viduje ir nesugebėjimas pritraukti IT specialistų, kurie sukurtų ar padėtų kokybiškai nusipirkti inovatyvius sprendimus.

„Problema yra tai, jog dažnai ieškant sprendimų, ypatingai viešųjų pirkimų kontekste, bandoma labai detaliai apsibrėžti, kaip techniškai sprendimas turi atrodyti, vietoj to, kad leistume technologijų kūrėjams pasiūlyti geriausią sprendimą. Inovatyviems sprendimams įsigyti yra rašomos technines specifikacijos, kurias rengia institucijų darbuotojai, neturintys pakankamai techninių žinių ir kompetencijų ir nėra konsultuojamasi su technologijų kūrėjų bendruomene“, – teigia A.Matelytė.

Kitas iššūkis užkertantis kelią greitam progresui – žema tolerancija rizikai ir eksperimentavimu. Tai nulemia, kad vengiant rizikų ir nenorint žengti už įprastinės darbo tvarkos ribų, dažnai nueinama saugiu keliu, neieškant būdų esamų iššūkių sprendimui panaudoti naujausias technologijas.

Pasak ekspertės, nereikėtų stebėtis, kad viešasis sektorius ir atvirumas eksperimentams, skamba tarsi oksimoronas. Viešajame sektoriuje teikiamų paslaugų stabilumas ir vientisumas yra visko pagrindas, o piliečiai tikisi nepertraukiamai gauti viešąsias paslaugas, kiekviena klaida ar nepavykęs eksperimentas garsiai nuskamba žiniasklaidoje. A.Matelytė teigia, kad šį barjerą įveikt padėtų eksperimentavimui tinkamų terpių sukūrimas, kur galima mažesniu mastu išbandyti inovacijas, skirtingas technologijas, ir tik įsitikinus, kad jos veikia – perkelti į platesnį naudojimą.

Vienas iš metodų, jau dabar naudojamas Lietuvos Banko bei Ignitis, yra smėlio dėžės (angl. sandbox), kur kontroliuojamoje aplinkoje galima išbandyti inovatyvius sprendimus. Taip pat, beveik visus ieškomus sprendimus galima pilotuotis su siauru dalyvių ratu, išbandant skirtingus sprendimus ir skirtingas technologijas.

„Svarbu nepamiršti, jog viešasis sektorius ne tiesiog kuria vieną produktą, bet teikia šimtus kertinių paslaugų Lietuvos gyventojams ir verslui. Tačiau, norėdami, jog viešasis sektorius ir viešosios paslaugos atitiktų piliečių poreikius, turime atrasti būdų kaip sukurti erdves eksperimentavimui bei rasti sritis, kuriose inovatyvesnių sprendimų bandymas sukeltų mažiau rizikų“, – pasakoja A.Matelytė.

A. Matelytės teigimu, norint iš tiesų išnaudoti inovacijų ir technologijų potencialą viešajame sektoriuje, svarbu pradėti nuo siekio suvokti esamas problemas ir ieškoti sprendimų, o ne tiesiog vaikytis technologinių tendencijų ir svaidytis skambiomis frazėmis. Bet kurio naujo sprendimo atsiradimas turi prasidėti būtent nuo problemos išgryninimo ir tik tada – technologijos paieškos sprendimui įgyvendinti, o ne atvirkščiai – noro įdiegti tam tikra technologiją vien dėl jos populiarumo, kaip dažnai nutinka su DI technologijomis.

„Sprendimas kažką keisti turi ateiti ne iš technologijos, o iš susitarimo su piliečiais, sprendimų priėmėjais ir politikais. Svarbu pabrėžti, jog norima keisti sistemą, požiūrį, idėjų įgyvendinimo būdus. Technologija yra tik įrankis tai padaryti“, – apie inovacijų sėkmės receptą kalba GovTech laboratorijos įkūrėja ir vadovė.

Inovacijų tikslas – efektyvesnis viešasis sektorius

Trumpuoju laikotarpiu diegiant inovatyvius technologinius sprendimus, gali atsirasti daugiau išlaidų ir susidaryti įspūdis, kad inovacijos yra labai brangios ir yra valstybei nepakeliama našta, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje inovatyvūs sprendimai padės ne tik sutaupyti, bet smarkiai padidins viešojo sektoriaus efektyvumą.

„Pradžioje išleistos sumos testavimams ir bandymams gali pasirodyti kaip beverčiai veiksmai, tačiau ilguoju laikotarpiu tai yra naudingiau, nei išleisti finansinius išteklius nepatikrintiems ir didelių sumų reikalaujantiems projektams“, – teigia A.Matelytė. Pasak jos, galima prisiminti eilę milijonų eurų vertės pirkimų IT srityje, kurie visiškai nepasiteisino, nes prieš tai nebuvo ištestuoti.

Dar viena potenciali technologijų nauda viešajam sektoriui – galimybė atsikratyti neefektyvumo etiketės, nes technologijų pagalba atsiras galimybė sprendimus priimti greičiau, o užsibrėžtų rezultatų siekti – produktyviau.

„Tam technologijos, tokios kaip DI, tikrai gali pagelbėti su šia užduotimi. Dažniausiai iššūkiai nėra tiesiogiai susiję su žmonių pakeitimu, o ir sunkumai kyla ne dėl per didelio darbuotojų skaičiaus ar įvairių išteklių švaistymo. Greičiau problema yra ta, jog per daug laiko skiriama rankiniams procesams ir nelieka laiko kitoms procedūroms. Tai yra klausimas apie pakankamo laiko darbuotojams sukūrimą, kad jie galėtų užsiimti darbo dalimi, kuriančia daugiausiai pridėtinės vertės“, – teigia pašnekovė.

Inovacijų sąlygoti sprendimai gali transformuoti viešąjį sektorių ne tik iš efektyvumo, bet ir kūrybiškumo perspektyvos. Inovatyviems sprendimams perimus tam tikras užduotis, institucijų darbuotojai galėtų skirti daugiau laiko ieškant kūrybiškų sprendimų, įsigilinant į skirtingas piliečių situacijas ir problemas. Taip viešosios paslaugos taptų kokybiškesnės, o piliečių pasitikėjimas viešuoju sektoriumi augtų.

Galiausiai, pritaikant inovacijas viešasis sektorius galėtų stiprinti savo poziciją kaip itin produktyvus inovacijų rinkos paklausos kūrėjas. Perkant sprendimus būtų sukuriamos sąlygos susikurti startuoliams ir įmonėms, kurie ne tik padėtų inovuoti viešąjį sektorių, bet galėtų sprendimus eksportuoti ir kurtis papildomas ekonomines galimybes.

„Lietuvoje net 13 procentų BVP sudaro viešieji pirkimai, tad kodėl neišnaudojus šios dalies didesniam inovatyvių įmonių ir startuolių skatinimui?“ – klausia „GovTech“ laboratorijos vadovė.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

02:50
14:56
00:53

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT