1969: „Interneto pirmtakas“
1969 metų spalį Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) mokslininkai pamėgino atlikti apsikeitimą duomenimis tarp dviejų kompiuterių.
Jų pirmasis uždavinys buvo išspausdinti tris raides – LOG – pasiųsti jas dvejetainiu formatu kitam kompiuteriui, o šis turėjo pridėti kitas dvi raides, kad susidarytų žodis LOGIN (angl. prisijungimas).
Tai jiems pavyko padaryti antruoju mėginimus. Buvo sukurtas projektas ARPANET, finansuojamas JAV Gynybos departamento.
Ši sistema, laikoma interneto pirmtaku, nuo keturių kompiuterių, naudotų universiteto ir kariuomenės tinklų, 1970 metais išaugo iki 13 kompiuterių, o 1981-aisiais jų skaičius pasiekė 213.
1971: pirmoji elektroninė žinutė
1971 metais amerikietis Ray Tomlinsonas per ARPANET išsiuntė pirmąjį elektroninį laišką. Ji laikomas pirmuoju, panaudojusiu ženklą @ vartotojo ir jo naudojamo tinklo pavadinimams atskirti.
1983: bendravimas per tinklą
Kad prie to paties tinklo prijungti du kompiuteriai galėtų keisti informacija, reikalingas „protokolas“ – virtinė veiksmų, apibrėžiamų ryšio palaikymo taisyklėmis.
8-ajame dešimtmetyje amerikiečiai Robertas Kahnas ir Vintonas Cerfas sukūrė iki šiol naudojamą protokolą TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol). Jis leidžia keisti duomenimis tarp kompiuterių, esančių tame pačiame arba skirtinguose tinkluose.
Šis protokolas ARPANET tinkle buvo įvestas 1983 metų sausio 1-ąją. Jis leido užmegzti ryšį su kitais kompiuterių tinklais, ypač universitetuose. Šios tarpusavio jungtys ilgainiui virto internetu.
1990: saityno sukūrimas
1989 metų kovo 12-ąją britų fizikas Timas Bernersas-Lee, dirbęs Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN), pasiūlė informacijos valdymo decentralizuotą sistemą. Tai žymėjo saityno atsiradimą.
Jis argumentavo, kad CERN turi tūkstančius darbuotojus ir kad nuolat atvyksta naujų specialistų, todėl tampa sunku rasti informacijos, kuri gali būti susijusi, bet laikoma ne vienoje vietoje.
Jis pasiūlė hipertekstinių nuorodų sistemą, galimybę spragtelėti tekste raktinius žodžius ir tokiu būdu tiesiogiai atverti susijusius puslapius.
1990 metais belgas Robert'as Cailliau prisidėjo prie T.Bernerso-Lee, kad išplėtotų jo išradimą. Jo darbas buvo paremtas dviem pagrindiniais elementais: HTML kalba – tinklalapius leidžiančiu kurti kodu – ir HTTP protokolu hipertekstams keistis, leidžiančiu vartotojams prašyti atverti kurį nors interneto puslapį ir gauti tą informaciją.
Gruodį pradėjo veikti pirmasis serveris – kompiuteris, kuriame laikomi saityno tekstai, nuotraukos ir vaizdo įrašau, taip pat buvo įkurtas pirmasis tinklalapis.
Saitynas tapo viešu 1993 metų balandį. Jo populiarumas pradėjo augti nuo lapkričio, kai buvo paleista pirmoji paveikslėlius priimanti paieškos sistema „Mosaic“.
Saitynas tapo viešu 1993 metų balandį. Jo populiarumas pradėjo augti nuo lapkričio, kai buvo paleista pirmoji paveikslėlius priimanti paieškos sistema „Mosaic“. Tai sukėlė saityno revoliuciją ir padarė jį patogiu vartotojams.
„Mosaic“ vėliau pakeitė kitos naršyklės, tokios kaip „Microsoft Internet Explorer“, „Google Chrome“ ir „Mozilla Firefox“.
Atsiradus saitynui interneto vartotojų skaičius augo nepaprastai sparčiai: nuo kelių milijonų 10-ojo dešimtmečio pradžioje iki daugiau kaip 400 mln. – 2000-aisiais.
XXI amžiaus pradžia: išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai
Šimtmečių sandūra žymėjo plačiai prieinamo belaidžio interneto ryšio plėtrą.
2007 metais „Apple“ pradėjo išmaniųjų telefonų karštinę, išleidusi pirmojo modelio „iPhone“. Per dešimtmetį mobiliojo plačiajuosčio ryšio vartotojų pasaulyje padaugėjo nuo 268 mln. iki 4,2 milijardo.
2003 metais pradėjo rastis populiarių socialinių tinklų, o kitais metais Markas Zuckerbergas įkūrė Thefacebook.com – internetinį tinklą, iš pradžių daugiausiai skirtą Harvardo universiteto studentų bendravimui.
Mūsų dienomis „Facebook“ turi apie 2,3 mlrd. vartotojų.
