Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugpjūčio 30d. 09:15

Interneto pavojai ir grėsmės: kiek priklauso nuo mūsų pačių?

Internetas
123rf.com nuotr. / Internetas

Daugelio žmonių didžioji dalis gyvenimo – nuo socialinio bendravimo, darbo, pokalbių, laisvalaikio planavimo, apsipirkimo iki finansų planavimo yra perkelta į internetą. Vis dėlto taip drąsiai internetu naudojasi ne visi, o vienas pagrindinių skeptikų argumentų – interneto nesaugumas. Ar interneto erdvė iš tiesų yra nesaugi, o gal mes nemokame joje saugiai elgtis?

Mitus skatina baimės

Dažnai tenka išgirsti, kad internete, „debesyse“ laikyti duomenis yra

nesaugu. Ką jau kalbėti apie tai, kad įvairūs vartotojų paskyrų slaptažodžiai – nuo paprato el. pašto iki banko prisijungimų – patyrusių kompiuterių genijų „nulaužiami“ itin paprastai. Ar įvairaus plauko mitais apie interneto saugumą ir nesaugumą turi pagrindo, klausiame Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Interneto priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Domo Janulio.

„Visi mitai, taip pat ir nesaugaus interneto tema, dažniausiai susiję su baimėmis, nežinojimu, vieno ar kito reiškinio neteisingu interpretavimu ir pan. Iš tiesų, žinant saugaus elgesio internete taisykles, taikant tinkamas technines priemones, internetas ir jame teikiamos elektroninės paslaugos gali būti tiek pat saugūs, kaip ir kitos kasdienybėje naudojamos paslaugos“, – tikino pašnekovas.

Pasak specialisto, interneto naudotojo saugumas internete labai daug priklauso nuo paties naudotojo žinių, gebėjimų, sąmoningumo. Didžioji dalis grėsmių yra susijusi su kritiško vertinimo stoka, o vertinant šiuo kampu, tokie pat pavojai žmonių tyko ir kasdienybėje. „Sukčiavimas, šnipinėjimas, duomenų vagystės – pagrindinės grėsmės, su kuriomis gali susidurti kiekvienas interneto vartotojas. Dalis grėsmių yra paremtos žmogiškuoju faktoriumi – sukčiai siekia išvilioti finansinius ar asmeninius duomenis, todėl būtina kritiškai vertinti kiekvieną prašymą atskleisti šiuos duomenis nepažįstamiems asmenims“, – aiškino D.Janulis.

Paprastas saugumas

Dauguma interneto vartotojų puikia žino saugaus interneto naudojimo taisykles, tačiau kaip ir kitais atvejais – saugaus dujų ar elektros naudojimo – jas pamiršta iki kas nenutinka. Vis dėlto, primena D. Janulis, pagrindiniai saugumo žingsniai yra visiškai paprasti.

„Visų pirma, naudokite atnaujintą operacinę sistemą. Nepamirškite įdiegti ir nuolat atnaujinti antivirusinės programos. Aišku, neatidarinėkite el. laiškų ir juose pridėtų bylų iš nepažįstamų asmenų, Taip pat ištrinkite ir jokiu būdu neatsakinėkite į nepageidaujamus el. laiškus“, – svarbiausius saugaus elgesio internete akcentu vardijo specialistas.

Kalbant apie paskyras, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokius slaptažodžius renkatės. Naudokite skirtingus ir kompleksinius, susidedančius iš skaičių, raidžių ir kitų simbolių, slaptažodžius

„Kalbant apie paskyras, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokius slaptažodžius renkatės. Naudokite skirtingus ir kompleksinius, susidedančius iš skaičių, raidžių ir kitų simbolių, slaptažodžius. Ypač tuos, kuriuos naudojate prisijungti prie paslaugų, susijusių su finansais“, – patarė D.Janulis.

Specialistas užsiminė, kad vertėtų įsitikinti, ar lankotės nesuklastotoje svetainėje, ypač jeigu į svetainę buvo nukreipti paspaudę nuorodą. „Patikrinkite, ar svetainės adresas yra tikrai toks, kokį norėjote pasiekti, ar joje naudojamas HTTPS protokolas. Vienas iš paprasčiausių požymių, padedančių tai atpažinti, – HTTPS palaikančių puslapių adresai prasideda https:// vietoje įprastinio http://. Taip pat pasitikrinkite, ar jūsų kompiuteris saugus. Tai galima padaryti nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) svetainėje, – patarimais dalijosi D.Janulis.

Saugus elgesys – ir socialiniuose tinkluose

Yra galvojančių, kad internete daugiausia reikia saugoti su finansinėmis operacijomis susijusius duomenys, o asmeninė socialinio tinklo paskyra – tik žaidimas. D.Janulis atkreipė dėmesį į tai, kad atsakingo elgesio reikalauja ir socialinės interneto erdvės, kuriose vartotojai taip pat gali patirti nemažai žalos, susidurti su nusikalstamą veiką vykdančiais asmenimis.

„Užgrobtos ar suklastotos paskyros, neteisėtas asmeninės informacijos viešinimas – dažniausiai pasitaikančios problemos, su kuriomis susiduria šių paslaugų naudotojai. Norėtume patarti interneto vartotojams būti atsakingiems ir žinoti, kad atsitikus incidentui ar nemaloniai situacijai elektroninėje erdvėje pagalbą tikrai galima rasti“, – tikino pašnekovas.

D.Janulis priminė, kad su nusikalstama veika interneto erdvėje susidūrę vartotojai gali apie tai pranešti visų pirma savo interneto paslaugų teikėjui, o jei šis problemų išspręsti negali, informuoti apie tai RRT nacionalinį elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinį.

Per ketvirtį – 173 pranešimai

Vien per antrąjį 2016 m. ketvirtį, pasak pašnekovo, CERT-LT apdorojo beveik 11 tūkst. incidentų pagal iš Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, užsienio CERT tarnybų, atliekančių tarptautinius incidentų tyrimus, ir iš Lietuvos interneto naudotojų gautus pranešimus. D.Janulis tikino, kad gaunamų pranešimų apie incidentus skaičius nuolat auga – palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, per šių metų II ketv. CERT-LT užfiksuotų incidentų buvo 15 proc. daugiau.

Vienas geriausių pagalbininkų žaboti nusikalstamą veikią internete – pati visuomenė. RRT ragina interneto naudotojus interneto karštąja linija pranešti apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, t. y. pornografiją, vaikų seksualinį išnaudojimą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį, smurtą ar kitą neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją. Gavusi tokio pobūdžio informaciją RRT operatyviai ją įvertina ir imasi reikalingų veiksmų. Per 2016 m. antrąjį ketvirtį RRT interneto karštąja linija gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Atlikus tyrimus, tolesnių veiksmų imtasi 99 atvejais:

11 pranešimų persiųsti tolesniam tyrimui Policijos departamentui. Įtariamas neteisėtas turinys – seksualinis vaikų išnaudojimas, pornografija.

12 pranešimų persiųsti tolesniam tyrimui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Įtariama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija.

59 pranešimai apie galbūt seksualinio vaikų išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių karštosioms linijoms, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms.

17 pranešimų persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų tinkluose esantį neteisėtą interneto turinį, siekiant kuo skubiau jį pašalinti

Taip pat, pasak specialisto, suteikta 15 konsultacijų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, tinkamų saugumo ir privatumo nustatymų. D.Janulis ragino vartotojus būti atsakingesnius ir kritiškesnius, o pastebėjus įtartinus atvejus – pranešti su tuo dirbančioms institucijoms, kurios ir siekia internetą paversti kuo saugesniu vartotojams.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT