Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš lietuviškų augalų pagaminti ekstraktai padės išvengti sunkių ligų

Prof. P. R. Venskutonis džiaugiasi, jog Lietuvoje pradėta vertingų natūralių fitocheminių komponentų gamyba per pastaruosius dvejus metus padėjo sukurti per  30 aukštos specializacijos darbo vietų.
Prof. P. R. Venskutonis džiaugiasi, jog Lietuvoje pradėta vertingų natūralių fitocheminių komponentų gamyba per pastaruosius dvejus metus padėjo sukurti per 30 aukštos specializacijos darbo vietų.
Šaltinis: 15min
0
A A

Iš Lietuvos augalų Kauno technologijos universiteto maisto mokslininkų išskirti ekstraktai su vertingomis veikliosiomis medžiagomis jau pradedami gaminti inovatyvioje tarptautinėje įmonėje.

Bergenija, kanadinė jakštūnė, vaistinė notra, vingiorykštė, kvapnioji garduolė, stambiažiedė girmėtė, bitkrėslė. Daugeliui mūsų – tai nieko nesakantys augalų pavadinimai.

Tačiau labai gali būti, kad veikliųjų medžiagų iš šių ir keliolikos kitų prieskoninių, aromatinių ar gydomųjų augalų po kurio laiko aptiksime ne tik maisto papilduose, bet ir vaistuose, kosmetikoje, o gal net ir mėsos produktuose – vietoje įvairių E raidėmis žymimų cheminių priedų.

Įvairių vertingų medžiagų aptikome ir rugių bei kviečių sėlenų ekstraktuose.

Kauno technologijos universiteto (KTU) maisto mokslo ir technologijos specialistams kruopščiai ištyrinėjus kelių dešimčių augalų fitocheminę sudėtį, bemaž dviejose dešimtyse aptikta veikliųjų medžiagų, kurias būtų galima panaudoti vietoje cheminių maisto priedų, gaminti vertingomis augalinėmis medžiagomis praturtintą funkcinį maistą ar natūralius maisto papildus.

„Įvairių vertingų medžiagų aptikome ir rugių bei kviečių sėlenų ekstraktuose: jos turi oksidacinius procesus ir mikrobiologinį gedimą slopinančių savybių. Tad tokiais ekstraktais praturtinus, pavyzdžiui, mėsos gaminius, būtų galima ilgiau juos išlaikyti – ir nebereikėtų cheminių priedų”, – pasakojo KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius dr. Petras Rimantas Venskutonis.

Augalų ekstraktuose – itin vertingi komponentai

Augalų ekstraktų cheminė sudėtis buvo tiriama vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas” projektą „Nauji daugiafunkciniai fitocheminiai komponentai maisto biologinei vertei ir saugai padidinti”.

Pašnekovas pasakojo, kad tyrimams buvo sąmoningai pasirinkti mažiau žinomi, bet biologiškai aktyviais junginiais turtingi vaistiniai – prieskoniniai augalai: keletas dešimčių vaistažolių ir bent 40 rūšių valgomų ir nevalgomų grybų.

„Dauguma mūsų tyrinėtų augalų buvo žinomi ir liaudies medicinoje, bet iki šiol dažniausiai jų naudojimas buvo pagrįstas empirinėmis žiniomis: sakyta, jog nuo įvairių negalavimų padeda tas ar kitas augalas, tačiau nežinota, kodėl. Tad vienas iš mūsų projekto tikslų buvo ištyrinėti pasirinktų augalų ekstraktų bei mišinių struktūrą, sudėtį ir savybes”, – pasakojo prof. P.R.Venskutonis.

Fitocheminiai augalų ekstraktų, mišinių ir jų dalių tyrimai buvo atliekami naujausia sudėtinga KTU laboratorijose sukaupta aparatūra. Kai kurios gautos medžiagos buvo išbandytos gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tyrimų rezultatai džiugūs: Lietuvoje turime apsčiai augalų, iš kurių būtų galima išskirti natūralius, vertingus ingredientus arba medžiagas sveikesniems ir saugesniems maisto produktams ir papildams gaminti.

Natūralios medžiagos maiste – užkarda ligoms

Paaiškėjo, jog kai kurie mokslininkų tirti augalų ekstraktai – labai stiprūs antioksidantai, kitos iš augalų išskirtos medžiagos pasižymėjo stipriomis antimikrobinėmis savybėmis. O tokios medžiagų savybės, remiantis gausių tyrimų rezultatais, galėtų apsaugoti nuo onkologinių ir kitų sunkių lėtinių ligų, mažinti cholesterolio lygį, ilgiau išsaugoti produktą nesugedusį.

Iš bergenijos, kanadinės jakštūnės, pietinės barškės pagaminti ekstraktai galėtų būti panaudoti gaminti maisto papildus širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai ar net onkologinių susirgimų rizikai sumažinti.

Štai iš bergenijos, kanadinės jakštūnės, pietinės barškės pagaminti ekstraktai galėtų būti panaudoti gaminti maisto papildus širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai ar net onkologinių susirgimų rizikai sumažinti. O, tarkime, kviečių ir rugių sėlenų ekstraktai gali būti itin patrauklūs mėsos perdirbėjams: galbūt šie nauji natūralūs komponentai netgi galėtų sušvelninti kancerogeninį perdirbtos ir raudonos mėsos poveikį žmogaus organizmui? Žinoma, tokie poveikiai turėtų būti pagrįsti labai išsamiais medicininiais tyrimais.

Fitocheminiai augalų ekstraktų, mišinių ir jų dalių tyrimai buvo atliekami naujausia sudėtinga KTU laboratorijose sukaupta aparatūra. Nuotraukoje –KTU Maisto ir technologijos katedros doktorantas Darius Povilaitis.
Fitocheminiai augalų ekstraktų, mišinių ir jų dalių tyrimai buvo atliekami naujausia sudėtinga KTU laboratorijose sukaupta aparatūra. Nuotraukoje – KTU Maisto ir technologijos katedros doktorantas Darius Povilaitis.R.Venskutonio nuotr.

Kelias iki konkretaus gaminio – ilgas

Belieka paklausti – kada galima tikėtis sulaukti produktų su tokiais ingredientais gamyboje, prekyboje, ant savo stalo? Tačiau profesorius P.R.Venskutonis ragina neskubėti: reikalingi išsamesni biocheminiai ir ypač biomedicininiai tyrimai: „Mes tokių galimybių neturime, bet potencialūs gamintojai, jei susidomėtų, galėtų tokius tyrimus pratęsti bendradarbiaujant su medicinos specialistais”.

Nežinančiam mokslinių tyrimų specifikos, terminas nuo pradinės idėjos iki jos įgyvendinimo ir pagaminimo gali pasirodyti neįsivaizduojamai ilgas: neretai prireikia ne vienerių metų, kol konkretus gaminys – vaistas, maisto papildas ar vertingas ekstraktas – pasiekia vartotoją.

Ypač ilgai trunka ir yra brangūs naujų vaistų tyrimai, nes baigiamuosiuose etapuose vaistai išbandomi su žmonėmis. Tad nuo naujos veikliosios natūralios išskyrimo ar sintetinės medžiagos pagaminimo iki naujo medicinos produkto patekimo į rinką dažniausiai praeina maždaug 12 – 13 metų.

Maisto papildo kelias būtų trumpesnis. Vis dėlto, tarkime, mėsos gamintojai, užsimoję dabar pat pritaikyti sėlenų ekstraktą funkciniam mėsos produktui, susidurtų su kitomis problemomis: reikėtų medicininių įrodymų produkto fiziologiniam naudingumui pagrįsti, reikėtų susirasti tokio ekstrakto gamintojus, galų gale, tektų apskaičiuoti, ar tokio inovatyvaus produkto gamyba apskritai atsipirktų.

Vienas projektas atvedė iki kito – pradėta gamyba

Tačiau šiuo atveju Lietuvos mokslo tarybos finansavimas KTU mokslininkams atvėrė kelią toliau plėtoti savo tyrimų rezultatus ir teikti juos globaliai pasaulinei rinkai.

Prof. P.R.Venskutonis prisimena, kaip, baigus pirmąjį projektą ir jo rezultatus paskelbus tarptautiniuose mokslo leidiniuose, atsišaukė susidomėję verslininkai ir tyrėjai iš Pietų Korėjos. Užsimezgus bendradarbiavimui, šios šalies specialistai paprašė 100 gramų inovatyvios medžiagos tolesniems tyrimams – tačiau KTU mokslininkai didesniems naujų medžiagų prototipų kiekiams pagaminti resursų neturi.

Tuo tarpu Lietuvoje yra visos reikiamos grandys didesnio masto inovatyvių augalinių komponentų gamybai. KTU maisto mokslininkai bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus mokslininkais, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto technologais, tad reikiamą augalų kiekį galima čia pat užsiauginti.

Tad atsižvelgiant į jau įvykdyto projekto rezultatus, netrukus bus pradėtas įgyvendinti naujas, jau iš Sumanios specializacijos strategijos projektams skirtų lėšų finansuojamas projektas, kurio metu bus pradėta eksperimentinė konkrečių inovatyvių fitocheminių komponentų gamyba.

Drauge su užsienio investuotojais įsteigta įmonė, kuri šiuos produktus tobulins ir imsis gaminti pirmuosius prototipus. Lietuvai tai – ne tik nauja perspektyvių mokslinių atradimų sritis, bet ir per 30 aukštos specializacijos darbo vietų, kurios įkurtos per dvejus pastaruosius metus.

Vienas miligramas inovatyvaus produkto gali kainuoti ir kelis šimtus, ir net kelis tūkstančius eurų.

„Vienas miligramas inovatyvaus produkto gali kainuoti ir kelis šimtus, ir net kelis tūkstančius eurų. Tokių produktų komercinimui vien Lietuvos rinka – per maža. Todėl atrinkę perspektyvius augalus, naujoje, itin modernioje įmonėje pradėjome vertingų natūralių fitocheminių komponentų gamybą.

Gaminsime prototipus – ir juos siūlysime pasaulio rinkai. Medžiagų tolesniems medicininiams tyrimams su gyvūnais ar žmonėmis jau galėsime išskirti kur kas didesniais kiekiais – ir šimtais gramų, ir kilogramais. Turėdami tokį kiekį gerai apibūdintos medžiagos, tapsime įdomūs daugeliui maisto papildų, natūralių maisto priedų, o galbūt ir vaistų, gamintojų.

Tad Lietuvos mokslo tarybos skirtos lėšos buvo tarsi gera sėkla – tikimės, kad iš jos ateityje mūsų šalyje išaugs nauja stipri pramonės šaka”, – optimistiškai į ateitį žvelgė prof. P.R.Venskutonis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT