Štai įsivaizduokite: grįžtate namo, ir kiemo vartai atsidaro savaime – kamera atpažino jūsų automobilio numerį. Atsidaro ir garažo vartai. Namų termostatas dar pakeliui namo pasirūpino, kad patalpose būtų pasiekta komfortiška temperatūra. Vos įėjus į namus, įsijungia muzika ir šviesos. Bet tik koridoriuje – kambario šviesa įsijungs tada, kai eisite į būtent tą kambarį. Savaime suprantama, tuščiuose kambariuose šviesos – ir nebūtinai tik šviesos – išsijungia automatiškai, tad taupoma elektros energija.
Darbo kambaryje, toje vietoje, kur būna kompiuterio ekranas ar rankoje laikomas laikraštis, šviesos intensyvumas bus tiksliai toks, kokio reikia, kad akys nevargtų, o šviesos perteklius neakintų. Naktį, jeigu nutiktų taip, kad tektų keltis iš lovos ir žygiuoti iki tualeto, šviesumo lygis būtų nureguliuotas tiksliai taip, kad matytumėte kelią ir nenusimuštumėte kojų pirštų, bet šviesa nepliekstų į akis ir neišblaškytų miegų.
O ryte, vos pramerkus akis ir pradėjus vartytis lovoje, užuolaidos pačios atsitraukia ir kambarį apšviečia dienos šviesa. Kai išvyksite į darbą, termostatas, taupydamas elektros energiją, sumažins patalpų šildymą ar vėdinimą, priklausomai nuo metų laiko ir aplinkos temperatūros. Tuo pačiu metu išmaniųjų namų sistema išjungs elektros tiekimą į tas namų vietas, kurios nėra būtinos namų išmanumo palaikymui. Į darbą paleis robotus – grindų siurblį ir vejos pjovimo aparatą. Jeigu meteorologai nežada lietaus, palaistys veją.
Jeigu lietų žada – uždarys langus ir praneš saugos įmonei, kad įjungta namų signalizacija. Taip pat pasirūpins, kad augintiniams netrūktų vandens ir nuolat stebės, kad nenutiktų nelaimė – gaisro atveju, net jeigu ugnis yra be dūmų, gali būti nedelsiant pranešta priešgaisrinėms tarnyboms, o jeigu grindis užlietų vanduo, specialus valdiklis pasirūpins, kad nedelsiant būtų užsuktas vandentiekis.
Be abejo, apie visus nemalonius įvykius pranešimus gaus ir namų gyventojai. Pranešimus galima gauti ir apie labiau kasdieniškus dalykus: kad vaikai iš mokyklos grįžo į namus, kad atvyko kurjeris, kurį galbūt reikėtų įleisti į kiemą, kad galėtų ten palikti internetu įsigytą pirkinį ir panašiai.
Be įvairių veiksmų automatizacijos, galimas ir „rankinis“ išmaniųjų namų valdymas – didesniąją dalį nuotolinio valdymo pultelių – televizorių, garso sistemų, oro kondicionierių – galėsite pakeisti sąsaja, kurią matysite savo telefono ar planšetinio kompiuterio ekrane. Tokiu būdu galėsite namams vadovauti balsu, naudodamiesi „Google Assistant“ ar „Amazon Alexa“ technologijas palaikančiu įrenginiu (tiesa, čia teks šiek tiek nusivilti – lietuvių kalbos tokie namai bent jau kol kas nesuprastų).
Ir tai – tik ledkalnio viršūnė. Iš tiesų išmaniųjų namų galimybes daugeliu atvejų apibrėžia ne technologijų, o žmogaus fantazijos ribos.
Didesniosios dalies šiuolaikinių išmaniųjų sistemų pagrindas yra „Z-Wave“ belaidžio ryšio protokolas, leidžiantis į vieną sistemą maždaug 868 MHz dažnio bangų ruožu perduodamais signalais sujungti daugybę jutiklių ir valdiklių.
Dažnis toks, kad nesikirstų su mobiliojo ryšio operatorių naudojamomis dažnių juostomis. O perduodamų signalų savybės tokios, kad visi šiuo protokolu besinaudojantys įrenginiai eikvoja itin mažai energijos ir, naudojant standartines baterijas, be jų keitimo gali veikti metus ar dvejus – o energijos lygiui nukritus iki kritinės ribos, apie tai gali būti pranešta naudotojui.
Be to, visi šio protokolo įrenginiai yra tuo pačiu metu ir imtuvai, ir siųstuvai – iš esmės nėra svarbu, kokiu atstumu nuo sistemos centrinio pulto yra atskiri mazgai, nes signalą į centrinį pultą gali padėti bet kuris arčiau esantis „Z-Wave“ įrenginys ar jų grandinė.
Vienas iš žinomiausių, aukščiausioje namų išmanumo lygoje žaidžiančių gamintojų yra Lenkijos įmonė „Fibar“ ir jų sistema „Fibaro“. Pastaroji išsiskiria ypatingu lankstumu, iš esmės neribotomis plėtimo galimybėmis, nuolatiniais atnaujinimais ir visą naudojimo laiką trunkančiu nemokamu palaikymu.
Gamintojas, pats siūlantis didelę įvairių jutiklių įvairovę, nėra uždaras išorės jutiklių bei valdiklių signalams. Naudotojams suteikiama beveik neribota laisvė parodyti savo kūrybiškumą ir namų tobulinimo gebėjimus į išmaniuosius namus jungiant bet kokius „Z-Wave“ protokolą palaikančius įrenginius, nepriklausomai nuo gamintojo ir funkcijos.
„Jeigu Lietuvos ryšio operatoriai, siūlantys kažkiek panašias sistemas, kalba tik apie namų saugumo užtikrinimą, tai „Fibaro“ pasižymi kur kas platesnėmis integravimo su kitais namų prietaisais galimybėmis. Valdyti per tą pačią sąsają galima ne tik namų apsaugos jutiklius, bet ir išmaniuosius televizorius, ir apšvietimą, ir rozetes, ir temperatūros palaikymą nepriklausomai nuo gamintojo. Viename „Fibaro“ pultelyje valdomi namų šviesa, vaizdas, garsas, šiluma, apsauga ir kameros“, – sakė prekinio ženklo „Madhouse“ išmaniųjų namų ekspertas Vytautas Kėvišas.
Nors visą namų „išmanizavimo“ procesą išradingi ir nagingi žmonės galėtų atlikti visiškai savarankiškai, „Madhouse“ ekspertai siūlo pagalbą: iš pradžių apžiūrimi namai, kuriuos ketinama tobulinti (ar bent jau jų projektas arba planas) ir šeimininkui pateikiamas visas galimybių spektras, iš kurio belieka išsirinkti tai, kas labiausiai domina. „Žinoma, sistema yra gana lengvai integruojama, gamintojas pateikia labai aiškią diegimo informaciją ir filmuotą medžiagą, tai kiek labiau elektros srityje išprusęs vartotojas viską gali ir pats pasidaryti. Su programine sistemos dalimi taip pat veikiausiai sugebės susitvarkyti bet kuris, mokantis į kompiuterį žaidimą įsidiegti“, – tikina V.Kėvišas.
„Madhouse“ atstovas tvirtina, kad naudojant šią sistemą belaidžiu ryšiu valdomas rėles iš esmės galima valdyti ne tik per „Z-Wave“ protokolą veikiančius įrenginius, bet viską, kas valdoma mygtukų paspaudimais.
„Jeigu garažo vartai gali būti atidaryti mygtuko paspaudimu, tai mes galime juos „pririšti” prie „Fibaro“ per „Fibaro“ rėlę. Jeigu oro kokybės matuoklis turi skaitmeninį duomenų išvedimą, tai jo parametrus galima nuotoliniu būdu matyti per „Fibaro“ programėlę. Tokiu būdu galime bet kokį įrenginį paversti išmaniu ir integruoti jį į šią sistemą“, – sistemos privalumus dėstė V.Kėvišas.
„Fibaro“ galimybes išplėsti gali ne tik vartotojas – jam nuolat padeda patys gamintojai, kiekvieną mėnesį pasiūlantys vis naujas integracijas su įvairiais įrenginiais.
„Įmonė nuolatos kuria vadinamuosius plug-in'us įvairiems įrenginiams ir dabar, pavyzdžiui, „Samsung“, „Sony“ ir kitų išmaniųjų televizorių naudotojams net nereikia jokių rėlių ar kitokių „Z-Wave“ protokolu veikiančių įrenginių, kad būtų galima juos valdyti – tai daroma tiesiogiai ir nemokamai. Programėlės plėtiniai, leidžiantys taip prijungti įvairiausią elektroniką, jau skaičiuojami šimtais“, – teigė „Madhouse“ atstovas.
V.Kėvišas gyrė ir „Fibaro“ sistemos įvairių modulių dizainą. „Pagal dizainą tai yra patys geriausi „Z-Wave“ įrenginiai. Ne veltui „Apple“ priėmė juos į „Apple Home Kit“ šeimą. „Apple“ yra dizaino madas diktuojantys elektronikos gamintojai, o tai, kad jie priima „Fibaro“ į savo šeimą, jau šį tą reiškia“, – sakė specialistas.
Kadangi namuose dažniausiai gyvena ne vienas žmogus, kiekvieną „Fibaro“ sistemą gali valdyti keli vartotojai – jų kiekis yra neribojamas, tačiau yra suteikiama galimybė kai kuriems vartotojams apriboti sistemos valdymo galimybes (pvz., neleisti vaikams darinėti garažo durų, suteikti tėvams galimybę nustatyti laiką, kada galima įsijungti televizorių vaikų kambaryje be galimybės šiuos nustatymus pakeisti vaikams ir panašiai).
V.Kėvišas teigė, kad tokios išmaniųjų namų sistemos dažniausiai diegiamos išmaniuosiuose namuose. „Standartinio namo – 120 kv. m. ploto, su penkiais kambariais, iš kurių vienas svetainė, su dviem voniomis ir tualetais, darbo kambariu, virtuve ir garažu įrengimas su apšvietimo, garažo ir kiemo vartų valdymu, kiekvieno kambario judesio jutikliais ir užtvindymo apsaugomis – kainuotų iki 3500 eurų jau su įrengimu“, – sakė „Madhouse“ išmaniųjų namų ekspertas.
