Išmanusis radijas – technologija, padedanti ryšio prietaisams prisitaikyti prie aplinkos sąlygų: dėl išmaniojo radijo prietaisas gali pats perkonfigūruoti savo parametrus ir taip pagreitinti, sustiprinti duomenų perdavimo srautą bei pagerinti komunikacijos ryšį. Išmanųjį radiją galima prilyginti prietaiso smegenims, galinčioms suprasti ir mokytis iš aplinkos bei reaguoti į ją.
„Įsivaizduokime viešą belaidžio interneto ryšio tašką mieste, prie kurio jungiasi daug interneto vartotojų. Taškas turi veikti nepriekaištingai, tai galima pasiekti tinkamai suderinus aparatą – keičiant radijo kanalą į mažiau triukšmingą, parenkant atitinkamą galingumą, derinant kitus ryšio parametrus. Išmaniojo radijo technologija, integruota į belaidžio interneto ryšio prietaisą, tai padarys automatiškai“, – pasakojo VGTU Elektronikos fakulteto Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Artūras Medeišis.
Išmaniojo radijo tema – viena karščiausių radijo ryšio tyrimų srityje pasaulyje. VGTU mokslininkai šioje srityje jau nemenkai pažengę: jie yra sukūrę išmaniojo radijo ryšio įrenginių prototipų, prisideda prie pasaulinių tyrimų ir bendradarbiauja su garsiais tyrimų centrais bei universitetais.
Išmaniojo radijo koncepcija ir pavadinimas gimė 1999 m., kai pasirodė pirmasis straipsnis šia tema. Straipsnio autorius Josefas Mitola iškėlė išmaniojo radijo idėją, ir laboratorijose prasidėjo bandymai. Pirmieji technologijos naudotojai – kariškiai, kurių radijo ryšio įranga operatyviai taikėsi prie besikeičiančių kovinių veiksmų, vengė bandymų klausytis ar trukdė priešo ryšiams. Vėliau ši technologija pradėta naudoti civilinėse belaidžio ryšio sistemose.
