Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

IT naudojimo reitingas: pavyti Estijos Lietuvai vis dar nesiseka

Technologijos
123rf nuotr. / Technologijos
Šaltinis: 15min
0
A A

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas skelbia NRI („Network Readiness Index“) reitingą, įvertinantį valstybių galimybes išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) potencialą. Lietuva jame užima aukštą 31 vietą, surinkusi 4,9 vertinimo taškus iš 7 galimų, tačiau atsilieka nuo Estijos, kuri sąraše yra 22-a (5,2 taškai). Reitingo sudarytojai pažymėjo, kad Baltijos valstybės lėtai bet užtikrintai artėja prie pirmaujančių Šiaurės šalių.

Nuolatinio atstovo prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, ambasadoriaus Ryčio Paulausko teigimu, ataskaitoje matoma valstybių atskirtis parodo, kad IT technologijos neplinta taip greit, kaip manome.

Ir verslas, ir viešasis sektorius IT pagalba optimizuoja procesus, keičiasi – pavyzdžiui, pagal IT panaudojimą verslas-verslui esame pirmieji pasaulyje“, – teigė A.Plečkaitis.

„Pats indeksas nėra savitikslis. Ataskaitoje parodoma egzistuojanti didžiulė skaitmeninė atskirtis tiek tarp atskirų valstybių regionuose bei pačių regionų. IT technologija neplinta taip greitai kaip manome. Daugiau nei pusė pasaulio žmonijos neturi mobiliųjų telefonų, 450 milijonų planetos gyventojų gyvena nepasiekiami mobiliuoju ryšiu. Šią atskirtį lemia žemos valstybių pajamos, nestabilumas, švietimo ir mokslo sistemų atotrūkiai. Vidutinės trukmės perspektyvoje tai didžiulė rinka technologiškai išsivysčiusių valstybių universitetams bei IT bendrovėms,” – sakė ambasadorius R. Paulauskas.

Lietuva neišnaudoja visų galimybių

Už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertų tarybos nario Andriaus Plečkaičio teigimu, Lietuva neišnaudoja visų turimų galimybių, nors pajėgtų prilygti pirmaujančioms regiono šalims.

„Skelbiamas reitingas nurodo, kaip mes išnaudojame savo informacinių technologijų potencialą ir jų pagalba kuriame palankią aplinką ne tik versle, bet ir valstybės valdyme, visuomenėje, švietime ir kitose srityse. Tai svarbus rodiklis, vertinantis šalies konkurencingumą investuotojų ir partnerių akyse. Esame stiprūs savo IT specialistais, kuriamais produktais, tačiau ne visur pavyksta šiuos pasiekimus pilnai išnaudoti, todėl turime suburti institucijas, verslą ir ekspertus dialogui, ir neužmigti ant laurų – nuolat ieškoti naujų galimybių“, – žurnalistams sakė A. Plečkaitis.

NRI reitinge Lietuva šiemet išliko toje pačioje vietoje kaip ir pernai, tačiau surinko daugiau taškų (pernai – 4,78 taškai), Latvija kilo iki 33 vietos, surinkusi 4,7 taškus (pernai – 39 vieta ir 4,58 taškai), o Estija pasislinko viena pozicija žemyn (pernai – 21 vieta, 5,27 taškų). Kaimyninė Lenkija liko 50-oje sąrašo vietoje su 4,4 taškais (pernai – 54 vieta ir 4,24 taškai).

Lietuva taip pat lenkia ir kitas Rytų Europos šalis tapusias ES narėmis – Slovėniją (37 vieta), Čekiją (43 vieta), Vengriją (53 vieta), Kroatiją (54 vieta), Slovakiją (59 vieta). Pasak MITA eksperto, tarp trylikos naujųjų ES šalių narių esame treti, kas yra puikus šalies pasiekimų įvertinimas, tačiau augti dar tikrai yra kur.

IT paslaugos labiau prieinamos ir įperkamos

MITA ekspertinės tarybos nario teigimu, 2015 metų ataskaitoje matyti, kad mūsų šalis sudaro geresnes sąlygas naudotis IT paslaugomis ir šis lygis tolygiai auga.

„Pateiktoje ataskaitoje matyti, kad Lietuvos verslas ir viešasis sektorius turi didesnes nei kitų šalių vidurkis galimybes įsigyti ir naudotis įvairiais IT produktais ir paslaugomis, mes tai galime pasiūlyti palankesnėmis sąlygomis nei daugelio kitų šalių atstovai. Tai susiję su įvairiais veiksniais – efektyvia vidine rinka, vis didėjančia konkurencija IT sektoriuje, gebėjimu palyginus greitai ir nebrangiai pateikti naujus produktus ir paslaugas. Ir verslas, ir viešasis sektorius IT pagalba optimizuoja procesus, keičiasi – pavyzdžiui, pagal IT panaudojimą verslas-verslui esame pirmieji pasaulyje“, – teigė A.Plečkaitis.

Pasak jo, bendri IT panaudojimo gebėjimai – tiek viešajame sektoriuje teikiant e-paslaugas, tiek Lietuvos versle – įvertinti neblogai, kaip ir jų daromas ekonominis poveikis, tačiau pagal rezultatus atsiduria santykinai žemiau negu mūsų pasiekimai kitose rodiklių grupėse. Taigi šaliai siekiant geresnių rezultatų tiek politikai ir tarnautojai, tiek verslo vadovai turi skirti ne mažiau, o netgi daugiau dėmesio negu jų kolegos ar konkurentai užsienyje, siekdami išsiaiškinti, suvokti ir turėti aiškią viziją, kaip skaitmenines technologijas panaudoti mažinant barjerus verslui, didinant veiklos efektyvumą ir tuo pačiu auginant pajamas bei BVP.

Taip pat svarbu nepamiršti technologijų atnaujinti bei nuolat ugdyti savo darbuotojų gebėjimus jomis naudotis..

Reikalinga tobulinti teisinį reguliavimą

Sąlygų panaudoti skaitmenines technologijas gerinimas – viena svarbiausių užduočių Lietuvos politikams ir vyriausybei

Anot A. Plečkaičio, reitinge Lietuva, kaip ir Latvija, mažiausiai taškų gavo už skaitmeninių technologijų politiką ir teisinį reguliavimą. Ši rodiklių grupė atspindi, kiek šalies teisės aktai skatina IT skvarbą ir skaitmeninio verslo plėtrą, atspindi teisinio reguliavimo sistemos lygį – pvz. intelektinės nuosavybės apsaugą ir teisėkūrą, taip pat susijusių su IRT panaudojimu teisės aktų rengimo ir priėmimo procesus.

„Tai rodo, kaip lanksčiai mūsų teisinė sistema „priima“ skaitmenines technologijas. Manyčiau, kad tokie sprendimai kaip, pavyzdžiui, visų skaitmeninių laikmenų apmokestinimas ar bene dešimtmetį diskutuojamas balsavimo internetu klausimas balų Lietuvai neprideda. Vienu atveju politikai tiesiog pasuko paprasčiausiu keliu, kitu atveju – delsia priimti sprendimą, nors visuomenė jau yra subrendusi naujoms technologijoms, ir tai rodo Teisingumo ministerijos atlikta apklausa: jos duomenimis balsavimui internetu pritaria du trečdaliai apklaustų rinkėjų, o nepritaria tik penktadalis“, – teigė A. Plečkaitis.

„Sąlygų panaudoti skaitmenines technologijas gerinimas – viena svarbiausių užduočių Lietuvos politikams ir vyriausybei. Jeigu lygintumėmės su užsienio šalimis, čia vis dar liekame prie autsaiderių, net jei kitose srityse pirmaujame”, – dėstė ekspertas.

Nepralenkiamas Singapūras

Ataskaitoje pažymima, kad labiausiai iš visų žemynų informacinių technologijų panaudojimą yra išvysčiusios Europos valstybės, tačiau ir joms yra, kur pasitempti.

Geriausiai pasaulyje informacines ir ryšių technologijas išnaudoja Singapūras, jis šiais metais yra pirmasis sąraše. Pietryčių Azijos valstybė šiemet aplenkė ir į antrąją vietą nustūmė buvusią lyderę Suomiją. Trečioji sąraše – Švedija, ketvirta – Olandija, toliau rikiuojasi Norvegija, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, o dešimtuką užbaigia Japonija.

Pasaulinės tendencijos: egzistuoja skaitmeninė atskirtis

Nuo 2012 metų didžiausią šuolį reitinge padarė Armėnija. 2012 metais buvusi vos 94 – oje sąrašo vietoje, šiais metais Kaukazo valstybė yra 58. Antroje vietoje pagal didžiausią pažangą yra Gruzija, trečioje vietoje – Jungtiniai Arabų Emyratai.

Prasčiausiai informacines ir ryšių technologijas išnaudoja Afrikos valstybės – Angola, Burundis, Gvinėja ir Čadas, jos yra sąrašo gale. Kinija ir toliau išlieka 62 – oji, tuo tarpu Indijoje ir toliau tęsiasi kritimas, šiais metais ši šalis užima 89 – ąją vietą reitinge (2014 metais – 83).

Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai pažymi, kad skaitmeniniai pasiekimai nėra susiję su šalių dydžiu – vienodai gerai ar prastai panaudoti IRT teikiamus privalumus sekasi tiek mažoms, tiek didelėms valstybėms. Jie taip pat pastebi, kad aukštų pajamų šalys, kurioms jau priskiriama ir Lietuva, vis sėkmingiau išnaudoja skaitmenines technologijas, taigi bendrai indekse didėja atotrūkis tarp pasaulio regionų. Tai gana svarbi žinia Lietuvos IRT įmonėms ir jų sprendimų naudotojams Lietuvoje, kurie bendromis jėgomis galėtų padėti atsiliekančioms šalims pasiekti geresnių rezultatų.

Pasaulio ekonomikos forumas GITR ataskaitą rengia nuo 2001 metų bendradarbiaudamas su INSEAD ir 160 institutų partnerių visame pasaulyje. Pilną ataskaitą galima rasti čia: http://reports.weforum.org/global-information-technology-report-2015/

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT