Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką garsiausi programuotojai veikia po darbo?

Aplikacijų dirbtuvių „AppCamp“ akimirka
BFL nuotr. / Programuotojai (asociatyvi nuotr.)
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksianti programavimo konferencija „Build Stuff“ į Lietuvą sukvies geriausius IT specialistus. Renginio tikslas ne tik pasidalinti profesinėmis žiniomis, bet ir supažindinti su įdomiais žmonėmis, kuriems programavimas reiškia kūrybą, derančią su muzika, rašymu ar net humoru.

Likus mažiau nei dviem savaitėms iki konferencijos, kai kurie iš „Build Stuff“ pranešėjų pasidalino savo patirtimi, atskleisdami ką geriausi pasaulio programuotojai veikia po darbų, kur jie semiasi įkvėpimo ir kaip atranda savo gyvenimo kodą.

Vienas jų – Jonathanas Grahamas – patyręs IT specialistas ir grupės „Meta-eX“ narys. Tai vaikinų duetas, kurie gyvai atlieka muziką, ją tiesiogiai programuodami. Ši grupė tiki kodu, o ne iš anksto įrašyta muzika, nes kodo stiprybė – jo valdymas ir lankstumas. Grupės manymu, būtent programavimas suteikia galių gyvai atlikti elektroninę muziką, perteikti jos improvizacines galimybes ir dalintis su publika alternatyvia patirtimi konferencijose, festivaliuose, klubuose ar baruose.

Muzika labai primena operacinės sistemos kūrimą – žmonės žmonėms. Taigi, operacinės sistemos yra socialinis kūrybinis procesas.

„Mes suprantame, kad gyvai programuojamos muzikos pagrindinė problema yra programavimas. Dauguma žmonių niekada net nėra matę tikro kodo ir dažnai nesuvokia virtuoziškumo, būdingo gyvam programavimui“, – sako J. Graham.

Pasak jo, muzika grupės nariams suteikė progą atskleisti programuojamo kodo magiją bei suprasti, kaip ir kodėl jis veikia, įvertinti jo kūrybinį potencialą. Grodami vaikinai improvizuoja su kodu: supina nekintamas duomenų struktūras į trumpalaikius garsus, programuoja ritmines figūras, o sistema iš karto paklūsta. „Meta-eX“ muziką galite išgirsti čia (http://meta-ex.com/).

Būtent muzika daugeliui programuotojų tampa tuo pomėgiu, kuris įtraukia ir ne vien po darbų. Pavyzdžiui, anglas Jamesas Nugentas, daugiausiai dirbantis su sveikatos priežiūros sistemomis, yra ir džiazo entuziastas. Jis keliauja po pasaulį tiek lankydamasis po IT renginius, tiek koncertuodamas su žinomais džiazo muzikantais. Pieteris Hintjensas, patyręs programuotojas, jau kelias dešimtis metų kuriantis operacines sistemas ir on-line bendruomenes, taip pat yra muzikantas, beveik 20 metų grojantis būgnais. Jis yra grojęs daugybėje grupių tūkstančiams žmonių. P. Hintjenso žodžiais, po tokios patirties pianinas yra vieni niekai.

„Muzika labai primena operacinės sistemos kūrimą – žmonės žmonėms. Taigi, operacinės sistemos yra socialinis kūrybinis procesas. Žinoma, mes naudojamės ekranais ir klaviatūromis, bet visada kalbame kitiems žmonėms“, – teigia P. Hintjens, renginyje kalbėsiantis apie tai, kaip sukurti tobulą operacinę sistemą.

Antrą kartą „Build Stuff“ konferencijoje lankysis „Zudio“, internetinio valdymo įrankio, skirto „Windows Azure“ saugyklai, kūrėjas Markas Rendle'as. Į Lietuvą jis sugrįš ne tik su savo pranešimu, bet ir pasirodys ant scenos kaip komikas. Vaikinas dar 90-aisiais metais nusprendė tapti stand-up komiku ir įnirtingai to siekė. Jungtinėje Karalystėje jis gana greitai įsisuko į komikų ratą, rengdavo savo šou „Comedy Store“, „Jongleurs“, „Edinburgh Fringe“. 1999 m. M. Rendle'as net laimėjo nacionalinį „New Act of the Year“ konkursą. Turbūt tai buvo vienas didžiausių jo profesinės karjeros pasiekimų, po kurio vaikinas suprato, kad iš tikrųjų nori būti tik programuotoju ir šiandien tai jam puikiai sekasi daryti, neprarandant humoro jausmo. Nieko keisto, kad jo konferencijoje pristatomas interaktyvus pranešimas vadinasi „Pati blogiausia programavimo kalba“.

Daugumai programuotojų profesinė literatūra tampa jų darbo dalimi, jie dalinasi savo žiniomis, rašydami straipsnius, knygas, vadovus. Tačiau tarp programuotojų atsiranda ir tokių, kurie savo vaizduotę pasitelkia kurdami fantastinius apsakymus. Vienas iš jų yra Kevlinas Henney'us. Redaguodamas knygą „97 dalykai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas programuotojas“, jis suprato, kad jam įdomus ne vien techninis rašymas. Tuomet pradėjęs lankyti rašymo kursus, K. Henney'us atrado flash fiction žanrą – tai trumpi kūriniai, kuriuos gali sudaryti vos 1000 ar dar mažiau žodžių.

„Flash fiction kūrinys turi būti išbaigtas – tai pilna istorija, o ne ištrauka ar poema. Taigi, greit išmoksti nešvaistyti žodžių, perteikti istoriją, susitelkiant ties esme. Toks atidumas detalėms nesvetimas ir programavimui, kuriam ši savybė itin svarbi. Tai primena žaidimą su žodžiais ir kalba, reikšmės konstravimą, kai sukuri kažką, kas veikia, ir tuo kažkuo daliniesi gilesniame lygmenyje“, – pasakoja K. Henney'us.

Anot jo, pasirinktas rašymo stilius ir formatas atitinka šiuolaikinio gyvenimo laiką bei erdvę. Novelės rašymas gali užimti net metus, o flash fiction kūrinys rašomas, redaguojamas per kur kas trumpesnį laiką. Priklausomai nuo laisvų minučių, valandų ar dienų, rašymui skiri tiek laiko, kiek gali, nes flash fiction atveju mokymosi, kritikos ir tobulėjimo ciklai yra trumpesni. Su trumpais kūriniais yra lengviau eksperimentuoti, vystyti istorijos idėjas ir rašymo stilių. Be to, didesnė tikimybė, kad tavo flash fiction kūrinį publikuos ir perskaitys.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT